Šalis nyksta po vandeniu, o žmonės išvyksta. Tai pirmoji tokio pobūdžio migracija pasaulyje ()
© Wikipedia (atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_Tuvalu.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp pirmųjų migrantų yra įvairių Tuvalu visuomenės aspektų atstovų: tris vaikus auginanti odontologė, planuojanti dirbti su Australijos čiabuvių bendruomenėmis; pirmoji šalies istorijoje moteris, dirbanti krautuvo vairuotoja; ir pastorius, kuris teiks dvasinę paramą Tuvalu diasporai.
Pastaroji, Manipua Puafolau, Australijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame įraše teigė, kad migracija yra ne tik fizinio ir ekonominio saugumo užtikrinimas, bet ir „poreikis išlaikyti bendruomenę ir prasmę“.
Vizito Meltone, Australijoje, metu ministras pirmininkas Feleti Teo paragino savo tautiečius nepaisant išvykimo išlaikyti savo kalbą, tradicijas ir socialinius ryšius. Jis pabrėžė, kad migracija nereiškia savo tapatybės atsisakymo.
Mokslinės prognozės nepalieka jokių abejonių. NASA jūros lygio pokyčių komanda apskaičiavo, kad iki 2050 m., esant kasdieniams potvyniams, pusė Funafučio atolo bus po vandeniu. Blogiausiu atveju, darant prielaidą, kad jūros lygis pakiltų dviem metrais, gali būti užlieta iki 90 procentų pagrindinės šalies salos.
Gyventojai jau dabar susiduria su reguliariais potvyniais, gruntinio vandens įdruskėjimu, derliaus praradimu ir infrastruktūros naikinimu. Per pastaruosius 30 metų jūros lygis aplink Tuvalu pakilo maždaug 14–15 centimetrų, ir šis kilimo tempas didėja.
Kitaip nei daugelis kitų su klimatu susijusių migracijų, kurios yra staigios ir nereguliarios, Tuvalu atvejis yra kruopščiai suplanuotas. Tai pirmas pavyzdys, kai visa tauta buvo perkelta iš anksto, laikantis tarptautinių susitarimų ir išlaikant šalies teisinį tęstinumą.
Tuvalu siekia ne tik savo piliečių fizinio saugumo, bet ir savo būsimo „egzistencijos be teritorijos“ pripažinimo. Šalies valdžia ragina sudaryti tarptautinį susitarimą, kuris garantuotų valstybingumo, jūrų sienų ir suverenių teisių tęstinumą net ir visiško užliejimo atveju.
Lygiagrečiai įgyvendinamas „skaitmeninės valstybės“ projektas: salos skenuojamos 3D formatu, dokumentai perkeliami į virtualius archyvus, o viešosios įstaigos ruošiamos veikti internetu.
Nors Tuvalu yra viena mažiausių pasaulio šalių, jos padėtis kartais laikoma daugelio regionų ateities pranašu. NASA duomenimis, jūros lygio kilimo tempas nuo 1990 m. padvigubėjo, o kai kuriose vietose, pavyzdžiui, Meksikos įlankoje, yra tris kartus didesnis už pasaulinį vidurkį.
Tarptautinės teisės ir klimato ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabartinė pabėgėlių apsaugos sistema nesprendžia klimato kaitos sukeltos migracijos problemos. Todėl Australijos ir Tuveino programa yra ne tik pagalba vienai šaliai, bet ir naujo modelio, kaip reaguoti į krizę, kuri galiausiai gali paveikti šimtus milijonų žmonių, išbandymas.
Australijai tai taip pat politinis ir socialinis iššūkis: integruoti migrantus, išskirstyti juos po skirtingus šalies regionus ir teikti jiems paramą nesukuriant getų. Tuvalu tai skausmingas, bet kontroliuojamas procesas, kurio metu ruošiamasi prarasti savo namus.
Pirmieji migrantai jau yra Australijoje. Jų seks daugiau, metai iš metų. Jų istorija – ne staigios katastrofos, o lėto, išmatuojamo ir vis geriau dokumentuojamo pasaulinio atšilimo poveikio istorija. Tuvalu pamažu nyksta, o kartu su ja ir iliuzija, kad klimato kaita yra ateities kartų problema.
