Rastas Grenlandijos „Achilo kulnas“. Nėra tokia, kaip manyta anksčiau (1)
Tyrėjai ką tik atrado silpną vietą Grenlandijoje ir mano, kad ji yra tokia reikšminga, jog gali priversti Donaldą Trumpą persvarstyti savo Arkties strategiją.
© Túrelio, CC BY-SA 2.5 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Greenland_1693b.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas tyrimas atskleidė Grenlandijos „Achilo kulną“, kuris gali viską pakeisti: mokslininkai aptiko paslėptą geologinį silpnumą po Grenlandijos ledo danga ir mano, kad tai gali paspartinti jos griūtį ir apsunkinti JAV ambicijas Arktyje.
Kalifornijos universiteto San Diege komandos atliktas atradimas rodo, kad egzistuoja paslėptas nuosėdinių uolienų sluoksnis, sudarytas iš minkšto dirvožemio ir smėlio, kuris sukėlė ledynų tirpimą, lūžį ir griūtį. Atradimas taip pat rodo, kad Grenlandijos ledo danga yra daug mažiau stabili, nei būtų, jei būtų tiesiogiai prisitvirtinusi prie kietos uolienos. Vietoj to, nuosėdinės uolienos sumažina trintį, ypač tirpsmo vandeniui tekant žemyn, todėl masyvūs ledo sluoksniai gali lengviau judėti.
|
Tyrimo autoriai mano, kad jų atradimas gali reikšmingai paveikti Trumpo administracijos ambicijas dėl Grenlandijos, kurią JAV siekia įsigyti ne tik dėl strateginės vietos Arktyje, bet ir dėl gausybės gamtos išteklių, paslėptų po ledu.
Pasak tyrimo bendraautorio Yan Yang, šių išteklių, įskaitant naftą, auksą, grafitą, varį, geležį ir kitus retuosius Žemės elementus, gavyba gali būti itin sudėtinga dėl nuosėdinių uolienų sluoksnių, kurie sulėtina gręžimą ir sukuria pavojingas sąlygas ledynų griūties metu. Mokslininkai taip pat nustatė, kad daugelyje vietų po ledo danga šis didelis nuosėdinių uolienų sluoksnis siekia iki 200 metrų gylio.
Naujas tyrimas rodo, kad po didžiąja Grenlandijos ledo danga rasti minkšti nuosėdiniai sluoksniai. Duomenys taip pat rodo, kad smėlio sluoksnių storis svyruoja nuo labai plono, apie 4,5 metro, iki neįtikėtinai plataus, kur slidus dirvožemis siekia apie 300 metrų gylį.
Storiausi nuosėdinių uolienų sluoksniai daugiausia pastebėti tose vietose, kur ledo dugnas yra šiltesnis ir drėgnesnis, o plonesni sluoksniai arba visiškas nuosėdinių uolienų nebuvimas pastebėtas šaltesnėse, užšalusiose vietose – tai paaiškina, kodėl ledas nesuyra taip greitai.
Dabar autoriai mano, kad jei dugną pasieks daugiau tirpsmo vandens, šios nuosėdos gali dar labiau susilpninti ledą, pagreitinti jo judėjimą ir padidinti ledo nykimą vandenyne. Paprastai tariant, mokslininkai ką tik atrado, kad kai kurios Grenlandijos sritys gali būti labiau pažeidžiamos klimato kaitos, nei rodo dabartiniai klimato modeliai.
Nors naujo tyrimo rezultatai rodo, kad šis paslėptas nuosėdinių uolienų sluoksnis greičiausiai spartina jūros lygio kilimą visame pasaulyje, kai kurie mokslininkai baiminasi, kad tiesioginis poveikis Grenlandijai gali apsunkinti ilgalaikį šios teritorijos naudojimą.
Pavyzdžiui, naujausi tyrimai jau parodė, kad saugiam gręžimui reikalingas stabilus, užšalęs pamatinės uolienos pagrindas, o jūrinės naftos platformos susidurs su padidėjusia rizika ir staigiu išlaidų padidėjimu dėl didėjančio netoliese esančiuose vandenyse lūžtančių ledkalnių skaičiaus.
.png)
.jpg)
