Didžiausios pasaulio salos. Kodėl Australijos nėra sąraše? ()
Žemėje yra didžiulių sausumos masyvų. Kur yra didžiausios pasaulio salos ir kaip yra su Australija?
© Stasyan117, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag-map_of_Australia.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1. Grenlandija
Didžiausia pasaulio sala yra Grenlandija, kurios plotas yra maždaug 2 166 000 km². Jos kontūrus ir sausumos plotą dešimtmečius atidžiai stebėjo Danijos mokslinių tyrimų institucijos, įskaitant Danijos meteorologijos institutą. 2024–2025 m. duomenys patvirtina, kad nepaisant spartėjančio Grenlandijos ledo dangos tirpimo tempo, tikrasis salos sausumos plotas yra stabilus. Pokyčiai daugiausia vyksta ledo dangos tūryje ir storyje, ką aiškiai parodė Minesotos universiteto Poliarinio geoprinių tyrimų centro „ArcticDEM“ projekto metu atliktos palydovinės analizės.
Grenlandija yra viena rečiausiai apgyvendintų vietų Žemėje. Remiantis 2025 m. demografiniais duomenimis, joje gyvena maždaug 55 000–57 000 žmonių, o tai reiškia, kad gyventojų tankumas tesiekia 0,026 gyventojo kvadratiniame kilometre. Didžiausias miestas ir sostinė yra Nukas, kuriame gyvena apie trečdalis salos gyventojų.
Didžiojoje salos dalyje gyvena Grenlandijos inuitai, dar žinomi kaip kalaallisutai, kurie sudaro apie 88 % gyventojų. Jų kultūra, kalba ir tradicijos sudaro šiuolaikinės salos tapatybės pagrindą. Likę 12 % daugiausia yra už Grenlandijos ribų gimę žmonės, daugiausia danai ir kiti europiečiai, dirbantys vyriausybėje, švietimo, medicinos sektoriuje ar vykdantys mokslinių tyrimų projektus. Inuitų bendruomenė išlaikė daugelį savo tradicinio gyvenimo būdo elementų, nors šiuolaikinė Grenlandija yra visiškai moderni visuomenė su išvystyta infrastruktūra, švietimu ir galimybe naudotis viešosiomis paslaugomis. Oficiali salos kalba yra grenlandų, o danų kalba taip pat plačiai vartojama kasdieniame gyvenime.
2. Naujoji Gvinėja
|
Antra pagal dydį sala pasaulyje yra Naujoji Gvinėja, kurios plotas yra 785 753 km². Saloje gyvena apie 15 milijonų žmonių, iš kurių beveik 10 milijonų gyvena Papua Naujojoje Gvinėjoje, o likusieji – Indonezijos Papua ir Pietų Papua provincijose. Naujoji Gvinėja išsiskiria nepaprasta gamtos įvairove, kurią suformavo tektoninių jėgų susidūrimas ir tropinis klimatas.
Sunkiai įveikiami kalnai, kurių daugybė viršūnių, įskaitant Vilhelmo kalną, viršijančius 4000 metrų virš jūros lygio, sukuria natūralias kliūtis, kurios tūkstančius metų skatino tiek žmonių bendruomenių, tiek ištisų ekosistemų izoliaciją. Dėl to saloje kalbama daugiau nei 800 kalbų, o daugelis etninių grupių išsaugojo savo tradicijas praktiškai nepaliestos išorės įtakos.
Gamtoje situacija panaši: tankūs pusiaujo miškai, durpynai ir kalnų slėniai priglaudžia unikalias augalų ir gyvūnų rūšis, kai kurios iš jų būdingos tik šiai vietovei. Mokslininkai pabrėžia, kad tai viena iš paskutiniųjų vietų Žemėje, kur evoliucijos procesus galima stebėti beveik „gyvai“. 2024–2025 m. atradimai tėra tik dalis daug platesnio vaizdo – tyrėjai čia reguliariai aptinka naujų varliagyvių ir vabzdžių rūšių, o daugelis vietovių lieka neištirtos. Tuo pačiu metu sala susiduria su iššūkiais, susijusiais su miškų naikinimu ir kasyba, kurie gali kelti grėsmę jos nepaprastai biologinei įvairovei.
3. Borneo
Borneo (dar žinoma kaip Kalimantanas) užima trečią vietą, jos plotas – 748 168 km². Administraciškai padalinta tarp Indonezijos, Malaizijos ir Brunėjaus (vienintelė sala Žemėje, kurioje yra 3 valstybės), sala yra viena svarbiausių gamtos teritorijų Pietryčių Azijoje. Politinės geografijos požiūriu ypač įdomu tai, kad tai vienintelė didelė sala pasaulyje, kurioje trijų šalių sienos susikerta viename taške – atokiame kalnuotame regione, Indonezijos Kalimantano ir Malaizijos Saravako sandūroje.
Borneo atogrąžų miškai yra vieni seniausių pasaulyje – manoma, kad jiems daugiau nei 130 milijonų metų, t. y. jie senesni nei Amazonės miškai. Senovės atogrąžų miškai, dengiantys didžiąją salos dalį, yra gyvas evoliucijos archyvas – jie išgyveno ledynmečius, klimato kaitą ir tektoninius pokyčius, todėl šiandien laikomi viena stabiliausių ekosistemų Žemėje.
Jų šešėlyje išsivystė vietinės bendruomenės, tokios kaip dajakai ir penanai, kurių tradicinis gyvenimo būdas buvo glaudžiai susijęs su tropinės gamtos ritmais. Borneo taip pat yra intensyvių mokslinių tyrimų vieta: būtent čia buvo atrastos vienos mažiausių pasaulyje varlių, taip pat nepaprasti plėšrūnai Nepenthes genties augalai, prisitaikę gyventi skurdžiuose kalnų dirvožemiuose. Saloje taip pat gyvena unikalios rūšys, tokios kaip Borneo orangutanai, straublinės beždžionės ir šimtai endeminių augalų.
Tęsinys kitame puslapyje:
