Ši šalis gali išnykti iki 2050 m. Mes žinome, kur atsidurs jos gyventojai ()
Pasaulio žemėlapiai gali keistis. Visa tai lemia kylantis jūros lygis, kuris ypač kelia grėsmę plokščioms saloms.
© Lily-Anne Homasi/DFAT, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Aerial_view_of_Tuvalu%E2%80%99s_capital,_Funafuti,_2011._Tuvalu_is_a_remote_country_of_low_lying_atolls,_making_it_vulnerable
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis NASA analizėmis, viena labiausiai nykstančių vietų yra Tuvalu – salynas, kurio didelė dalis gali būti užlieta iki XXI amžiaus vidurio.
Tuvalu yra viena mažiausių pasaulio šalių. Ją sudaro devynios plokščios koralinės salos Ramiajame vandenyne, iškilusios vos kelis metrus virš jūros lygio, maždaug pusiaukelėje tarp Australijos ir Havajų.
Jų bendras sausumos plotas yra maždaug 26 km². Salyne gyvena apie 9000 žmonių.
Dingstantis salynas
NASA duomenys rodo, kad jūros lygis aplink Tuvalu nuolat kyla. 2023 m. atliktos analizės rodo, kad jis buvo beveik 15 centimetrų aukštesnis nei prieš 30 metų. Vidutinis kilimo tempas – 5 milimetrai per metus – jau yra 1,5 karto didesnis nei pasaulinis vidurkis.
Tai reiškia, kad ateinančiais dešimtmečiais vis didesni salų plotai bus periodiškai arba nuolat užliejami. Audros bangos ir potvyniai, kurie jau dabar pasiekia sausumą ir sukelia potvynius, yra ypač pavojingi.
|
NASA duomenimis, dėl potvynių ir gruntinio vandens druskingumo didelė Tuvalu dalis iki 2050 m. gali tapti netinkama gyventi.
Iš kur atsirado Tuvalu salos?
Tuvalu salos yra klasikiniai koralų atolai. Stebėjimai, atlikti 1831–1836 m., rodo, kad šių salų kilmė greičiausiai yra vulkaninė. Salos susiformavo aplink užgesusius ugnikalnius, išsivysčiusios iš barjerinių rifų, kur koralams buvo idealios sąlygos augti vandeniui slūgstant.
Kita teorija teigia, kad salynas susiformavo maždaug prieš 5–2,5 milijono metų atogrąžų sekliuose vandenyse, kai pasaulinis jūros lygis buvo aukštas. Manoma, kad klimato atvėsimas lėmė pasaulinio jūros lygio kritimą, atidengdamas plokščias salyno salų zonas.
Skęstančio salyno gyventojai ruošiasi migracijai
2023 m. lapkričio 9 d. Tuvalu sudarė Falepili sąjungos sutartį su Australija, kuri įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 28 d.
Oficialioje Australijos vyriausybės svetainėje paskelbta informacija rodo, kad susitarimu pristatoma klimato migracijos programa. Pagal šią programą salyno gyventojai gali gyventi, dirbti ir studijuoti Australijoje. Atvykę jie taip pat gauna prieigą prie vietos sveikatos priežiūros sistemos, pajamų ir šeimos paramos.
Pagal susitarimą, nustatytas skaičius Tuvalu piliečių kasmet gali gauti specialias vizas, leidžiančias jiems legaliai įsikurti žemyne. Remiantis oficialiais duomenimis, 2025 m. tokia galimybė buvo suteikta 280 žmonių.
Ar salas galima išgelbėti?
Nepaisant didėjančios grėsmės, Tuvalu nepasiduoda kovos už išlikimą. 2017–2025 m. buvo įgyvendintas Tuvalo pakrančių prisitaikymo projektas (TCAP), siekiant sušvelninti kylančio jūros lygio poveikį.
„Remiantis esamomis iniciatyvomis ir taikant įvairias pakrančių apsaugos priemones, įskaitant ekosistemų iniciatyvas, paplūdimių atkūrimą, betoninių ir akmeninių sienų tvoras bei jūros sienas, projektas skirtas pakrančių atsparumo didinimui trijose iš devynių apgyvendintų Tuvalu salų“, – praneša „Climate Change Adaptation“.
Kaip pranešė TCAP, veiklai buvo skirtos didžiulės pinigų sumos: 36 mln. JAV dolerių iš Žaliojo klimato fondo, 2,9 mln. JAV dolerių iš Tuvalu vyriausybės ir 1,34 mln. JAV dolerių iš Australijos užsienio reikalų ir prekybos departamento.
Kovo pabaigoje Tuvalu ministras pirmininkas ir Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas pasirašė naują partnerystės susitarimą, pagal kurį grėsmei atsidūrusi šalis gaus papildomus 20 mln. dolerių kovai su grėsme.
