Šis miestas sparčiai skęsta. Mokslininkai turi 4 gelbėjimo scenarijus ()
Šimtmečius Venecija priešinosi potvyniui.
© kallerna, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Venezia_aerial_view.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau šiandien vanduo pradeda laimėti. Mokslininkai neturi iliuzijų. Be ryžtingų veiksmų miestas gali išnykti po vandeniu per kelis šimtmečius. Šiuo metu yra keturi gelbėjimo scenarijai. Tačiau kiekvienas iš jų turi rimtų pasekmių.
Šimtmečius Venecija sudarė įspūdį, kad miestas plūduriuoja ant vandens. Iš tikrųjų ji laikosi ant milijonų medinių polių, kurie drąsiai atsilaikė prieš lagūną daugiau nei 1600 metų.
Tačiau šiandien situacija keičiasi. Jūros lygis kyla, o žemė po miestu pamažu grimzta. Pasak mokslininkų, jei niekas nepasikeis, Venecija iki 2300 metų gali išnykti po vandeniu.
Per pastaruosius 150 metų didelių potvynių skaičius gerokai išaugo. Iš 28 didelių potvynių 18 įvyko per pastaruosius 23 metus. Tai ne atsitiktinumas. Tai pasaulinio atšilimo rezultatas. Šylančių vandenynų tūris didėja, ledynai tirpsta, o audros darosi vis intensyvesnės. Visa tai verčia jūrą vis labiau skverbtis į sausumą.
|
Profesoriaus Pier Lionello vadovaujama mokslininkų komanda išanalizavo keturis galimus miesto gelbėjimo scenarijus. Kiekvienas iš jų turi savų privalumų, bet ir rimtų trūkumų.
Paprasčiausias sprendimas – tęsti dabartinę strategiją. Tai reiškia uždaryti lagūną kilnojamomis užtvaromis esant aukštam vandens lygiui. Problema ta, kad pakilus jūros lygiui maždaug 1,25 metro, sistema tampa neveiksminga. Be to, dažnas uždarymas padidina gedimų riziką ir pablogina vandens kokybę.
Antrasis variantas – aplink pagrindines miesto dalis pastatyti žiedo formos pylimus. Jie apsaugotų Veneciją net ir gerokai pakilus jūros lygiui, tačiau kartu atskirtų ją nuo natūralios lagūnos aplinkos. Tai reikštų dalies miesto charakterio praradimą ir galimai sutrikdytų turizmą.
Trečiasis scenarijus yra radikalesnis: visiškai uždaryti lagūną užtvankomis. Šis sprendimas užtikrintų apsaugą net ir pakilus jūros lygiui 10 metrų, tačiau sunaikintų natūralią ekosistemą ir užbaigtų Venecijos uosto gyvavimą. Be to, tai būtų labai brangu ir reikalautų nuolatinio vandens pumpavimo.
Drastiškiausias variantas – pasitraukimas... Taip. Tai reiškia gyventojų ir paminklų perkėlimą. Šis darbas ne tik neįtikėtinai brangus, bet ir simboliškai skausmingas, žymintis „miesto ant vandens“ pabaigą.
„Atsižvelgiant į akivaizdžiai nepakankamus pasaulinius veiksmus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti ir jūros lygio kilimo inerciją, būtina apsvarstyti radikalius Venecijos miesto ir jo lagūnos pokyčius“, – rašo mokslininkai.
Kaip matote, sprendimas nėra paprastas; nėra tobulo sprendimo. Kiekvienas variantas yra kompromisas tarp paveldo, gamtos ir gyventojų gyvybių apsaugos. Atrodo, kad laiko yra daug. Bet tas laikas praeis. Galbūt mokslininkai ateityje ras geresnių sprendimų, jei tik dar nebus per vėlu.
