Didžiulis žalias sūkurys Baltijos jūroje. Tai nieko gero nežada. Tai faktas (1)
Šio reiškinio mastas yra rekordinis per pastaruosius 1,5 tūkst. metų.
© NASA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Palydovas „Landsat-8“ užfiksavo milžinišką žalią sūkurį Gdansko įlankos vandenyse. Ekspertai įspėja, kad tai rimtų aplinkosauginių problemų, pavyzdžiui, masinio dumblių žydėjimo, ženklas. Suomijos mokslininkų teigimu, šio reiškinio mastas yra rekordinis per pastaruosius 1,5 tūkst. metų.
Palydovas Gdansko įlankoje aptiko nerimą keliantį reiškinį
Virš Gdansko įlankos, Baltijos jūros vandenyse, atsirado keliasdešimties kilometrų pločio žalias sūkurys – remdamasis aplinkos stebėjimo palydovo „Landsat-8“ nuotraukomis, praneša portalas „Twoja Pogoda“. Šis vaizdas sukėlė specialistų nerimą, nes signalizuoja apie rimtus pokyčius jūrų ekosistemoje.
Dumblių plitimas ir mirusios zonos Baltijoje
Ekspertai aiškina, kad sūkurį sudaro mikroskopiniai organizmai – fitoplanktonas ir, tikėtina, melsvabakterės, kuriose gausu žaliojo chlorofilo. Dumblių žydėjimas yra susijęs su silpnu vėju ir aukštesne vandens temperatūra, o tai palengvina jų spartų dauginimąsi. Šio proceso pasekmė – sparčiai besiplečiančios „mirusios zonos“, kuriose visiškai trūksta deguonies.
Grėsmės mastą patvirtina mokslininkai
Suomijos Turku universiteto bei Vokietijos mokslininkų grupės tyrimai rodo, kad mirusios zonos Baltijos jūroje jau užima 70 tūkst. kv. km – tai plotas, net 135 kartus didesnis už Varšuvą. Specialistai pabrėžia, kad sukaupti duomenys rodo didžiausią deguonies praradimą Baltijos jūros vandenyse per pastaruosius 1,5 tūkstančio metų.
Problemos priežastis – žmogus ir klimato kaita
Ekspertų teigimu, pagrindinė problemos priežastis yra iš dirbamų laukų nutekančios trąšos, nuotekos bei klimato kaita.
„Šiuo metu ir, labai tikėtina, ateityje mūsų tiriamame regione ir toliau bus prarandamas deguonis dėl maistinių medžiagų patekimo iš dirbamų laukų, fosforo išsiskyrimo iš dugno nuosėdų bei jo kilimo aukštyn vandens storyme, taip pat dėl visuotinio atšilimo“, – patvirtino Sami Jokinen iš Turku universiteto.
Viltis dėl Baltijos jūros būklės gerėjimo tolsta
Nepaisant daugelį metų vykdomų vandens apsaugos programų prie Suomijos ir Švedijos krantų, ekspertai kol kas nepastebi ryškių pagerėjimo ženklų. Šios priemonės bus tęsiamos, tačiau, tyrėjų teigimu, realaus poveikio galima tikėtis tik po kelių dešimtmečių.
