Gdansko įlankos vandenyse palydovu „Landsat-8“ buvo užfiksuotas milžiniškas žalias sūkurys.

Remiantis „Twoja Pogoda“ svetaine, jo atsiradimą sukelia mikroskopiniai augaliniai organizmai, įskaitant dumblius. Nors šis reiškinys gali būti įspūdingas, praktiškai jis nieko gero nereiškia.

Tokiose vietose kaip Gdansko  įlanka ir Suomijos įlanka  pastebėti akį traukiantys sūkuriai, kurių skersmuo siekia kelias dešimtis kilometrų, kuriuos „Landsat-8“ palydovas užfiksavo nuotraukose.

Chlorofilo turtingi organizmai suteikia sūkuriams būdingą žalią spalvą. Dumbliai ėmė sparčiai plisti dėl silpno vėjo, mažų bangų ir gerokai aukštesnės nei įprastai jūros vandens temperatūros.

#PPOD: Summer Blooms in the Baltic (2018) 🌀

Overview of a swirling green phytoplankton bloom in the Baltic Sea captured by the Operational Land Imager (OLI) on Landsat 8 in July 2018.

Every summer, phytoplankton spread across the northern basins of the North Atlantic and… pic.twitter.com/QZMtvU8ZfN

— The SETI Institute (@SETIInstitute) February 3, 2026

[EU+Kuponai] Būtinas kiekvienam vairuotojui! Beprotiškos kainos ir fantastiškų galimybių rinkiniai. El. automobilinis kėliklis, smūginis veržliasūkis, pompa ir kt. (Video) 6801 1 Labai geros kainos Specialūs kuponai Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Puikių galimybių rinkiniai Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija 30 d. pinigų grąžinimo garantija Išsamiau

Nors iš pirmo žvilgsnio šis reiškinys atrodo įspūdingas, praktiškai jis nežada nieko gero. Tokių gausių dumblių darinių buvimas signalizuoja apie nerimą keliančius pokyčius, vykstančius Baltijos jūroje.

Šie organizmai dauginasi greitai, naudodami milžiniškus deguonies kiekius. Ekspertai mano, kad dumbliai dauginasi taip smarkiai, jog deguonies pradeda trūkti visai Baltijos jūros faunai ir florai.

Naujausi Suomijos Turku universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad negyvoji zona yra maždaug 70 000 kvadratinių kilometrų – didesnė nei Lietuva.

Mokslininkai teigia, kad tarša daugiausia kyla dėl trąšų nuotėkio iš žemės ūkio laukų. Šios trąšos patenka į upes, o vėliau į Baltijos jūrą.

„Iš tikrųjų už šį tragišką procesą yra atsakingi visi europiečiai, o ypač tie, kurie gyvena palei Baltijos jūros pakrantę“, – nurodoma svetainėje „Twoja Pogoda“.

„Šiuo metu, ir labai tikėtina, kad ateityje, mūsų tirtoje teritorijoje ir toliau bus patiriamas deguonies trūkumas dėl maistinių medžiagų infiltracijos iš žemės ūkio laukų, fosforo išsiskyrimo iš dugno nuosėdų ir jo migracijos vandens storymėje aukštyn bei visuotinio atšilimo“, – teigė Sami Jokinen iš Turku universiteto.

Jokineno numatyti pokyčiai lems reikšmingą žuvų populiacijų sumažėjimą ir masinį kitų jūros gyvūnų išnykimą. Suomijos ir Vokietijos mokslininkų komandos inicijuoti ir atlikti tyrimai rodo, kad dabartinis deguonies praradimas yra didžiausias per 1500  metų.

Tuo pačiu metu Baltijos jūros vandenyse prie Suomijos ir Švedijos krantų, kur pastaraisiais dešimtmečiais buvo vykdomos taršos mažinimo programos, nepastebėta jokių jūrų ekosistemos atsigavimo požymių.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()