Žemynas byra į gabalus mūsų akyse. Tai vyksta greičiau nei tikėtasi ()
Šios zonos centre plutos storis siekia apie 13 km, o toliau nuo jos ašies viršija 35 km.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turkanos įduba Rytų Afrikoje yra labiau pažengusiame žemyno skilimo etape, nei manyta iki šiol. Kaip rodo žurnale „Nature Communications“ aprašyti ir „Columbia Climate School“ aptarti tyrimai, po šia sritimi Kenijoje ir Etiopijoje esanti pluta yra gerokai plonesnė, nei rodė ankstesni vertinimai.
Turkanos įduba, esanti plataus Didžiojo Riftinio slėnio dalimi, driekiasi apie 500 km per Keniją ir Etiopiją. Būtent čia mokslininkai ištyrė pagrindo sandarą ir priėjo prie išvados, kad tektoninių plokščių tolėjimo procesas yra nuėjęs toliau, nei buvo manoma anksčiau. Šie rezultatai svarbūs ne tik Afrikos geologijai, bet ir vieno gausiausių regione iškasenų metraščio interpretacijai.
Tyrėjai analizavo aukštos kokybės seisminius duomenis, surinktus bendradarbiaujant su pramonės partneriais ir Richardo Leakey įkurtu Turkanos baseino institutu (Turkana Basin Institute). Tuo remdamiesi jie atkūrė nuosėdų išsidėstymą ir plutos gylį po riftu. Šios zonos centre plutos storis siekia apie 13 km, o toliau nuo jos ašies viršija 35 km.
Turkanos įduba ir plonesnė pluta po Afrika
Tyrimo autorių teigimu, toks didelis skirtumas rodo reiškinį, vadinamą „necking“ (kaklelio formavimusi/susiaurėjimu). Tai stiprus plutos ištempimas ir suplonėjimas centrinėje rifto dalyje. Kuo pluta tampa plonesnė, tuo lengviau vyksta tolesnis trūkinėjimas. Komanda vertina, kad Rytų Afrikoje šis etapas yra labiau pažengęs, nei rodė ankstesni modeliai.
Pats procesas trunka labai ilgai. Turkanos regione Afrikos ir Somalio plokštės tolsta viena nuo kitos maždaug 4,7 mm per metus greičiu. Rifto vėrimasis prasidėjo prieš maždaug 45 mln. metų, o „necking“ etapas, tyrėjų vertinimu, prasidėjo po plačių ugnikalnių išsiveržimų prieš maždaug 4 mln. metų.
Kada gali prasidėti kitas žemyno skilimo etapas
Mokslininkai pabrėžia, kad ne kiekvienas riftas baigiasi visišku žemyno skilimu. Tačiau Turkanos įdubos atveju daug kas rodo būtent tokią kryptį. Kitas etapas, vadinamas oceanizacija (okeanizacija), gali prasidėti tik po kelių milijonų metų. Tuomet magma pradėtų pildyti įtrūkimus, formuodama naują vandenyno dugną, o iš šiaurės laikui bėgant galėtų plūstelėti Indijos vandenyno vanduo.
Tyrimas taip pat atskleidė ankstesnio riftinio epizodo pėdsakų, kuris nesibaigė visišku sausumos atsiskyrimu. Tačiau šis ankstesnis etapas susilpnino plutą ir sudarė sąlygas dabartiniam tektoniniam aktyvumui. Autoriai atkreipia dėmesį, kad toks vaizdas komplikuoja tradicinius paaiškinimus apie tai, kaip skyla žemynai.
Abejonės dėl žmonijos lopšio teorijos
Darbo išvados taip pat turi įtakos paleoantropologinių radinių vertinimui. Turkanos įduba suteikė daugiau nei 1,2 tūkst. homininų fosilijų iš pastarųjų 4 mln. metų – tai yra maždaug trečdalis visų tokių atradimų Afrikoje. Regionas jau seniai laikomas viena svarbiausių žmogaus evoliucijos tyrimų vietų.
Tačiau autoriai siūlo kitokį šio išskirtinumo vertinimą. Jų nuomone, po intensyvaus vulkaninio aktyvumo ir prasidėjusio „necking“ proceso, teritorija rifto ribose pradėjo leistis. Dėl to ten sparčiai kaupėsi smulkiagrūdės nuosėdos, palankios iškasenų liekanų išlikimui. Anot jų, tai gali reikšti, kad Turkana buvo ne tiek išskirtinė pačios žmogaus evoliucijos vieta, kiek sritis, kurioje geologinės sąlygos ypač gerai išsaugojo jos pėdsakus.
