Kodėl Saudo Arabija importuoja smėlį, jei beveik visą ją sudaro dykuma? ()
Artimųjų Rytų šalys apskritai yra vienos iš didžiausių smėlio importuotojų pasaulyje.
© Aidas U., CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Arabian_Desert_-_panoramio.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saudo Arabija kasmet išleidžia šimtus tūkstančių dolerių statybinio smėlio importui.
Nors sumos, palyginti su bendra ekonomikos schema, yra nedidelės, pats faktas, kad smėlis importuojamas į šalį, kuri tiesiogine prasme yra didžiulė smėlio dykuma, gali atrodyti stebinantis.
Tačiau tai ne turtingų Saudo Arabijos gyventojų užgaida, o tiesiog būtinybė.
Kaip rašo „Spacedaily“, pagrindinė problema yra ne paties smėlio trūkumas, o jo fizinės savybės. Smulkūs dykumos smėlio grūdeliai, kuriuos per tūkstantmečius formavo vėjas, tampa pernelyg lygūs ir apvalūs, todėl negali sudaryti tvirtų jungčių su cementu. Vietoj to, statyboms reikalingas kitokio tipo smėlis – iš upių, ežerų, jūros dugno ar karjerų, kur dalelės yra „aštresnės“ formos.
|
Tai yra pagrindinių medžiagų mokslo principų pasekmė. Smėlio grūdeliai, susidarantys vandens aplinkoje arba uolienų trupinimo metu, turi nelygų paviršių ir geriau sukimba tarpusavyje. Tai leidžia betonui sustiprėti.
Tuo pačiu metu, anot ekspertų, dykumos smėlis elgiasi beveik kaip rutuliniai guoliai – slysta vienas pro kitą, užuot sudarę tvirtą struktūrą.
Jie gražūs žiūrint pro mikroskopą. Bet jie beveik netinka betonui.
Jei statybose bus naudojamas dykumos smėlis, atsiras mikrotuštumų ir sumažės konstrukcijų stiprumas. Štai kodėl dykumos smėlio naudojimas yra nepriimtinas didelio masto projektams, tokiems kaip dangoraižiai ar dirbtinės salos.
