Kodėl Žemėje negali būti aukštesnių nei 10 km kalnų? Paprastas paaiškinimas ()
Net jei kalnai būtų galėję pakilti aukščiau per praeities kataklizmus, jie nebūtų ilgai išsilaikę.
© Rdevany, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mt._Everest_from_Gokyo_Ri_November_5,_2012.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aukščiausia Žemės viršūnė yra Everesto kalnas. Jo aukštis siekia 8848 metrus virš jūros lygio. Himalajuose yra ir keletas kitų kalnų, kurių aukštis yra tik šiek tiek mažesnis.
Tokios viršūnės susidarė susidūrus litosferos plokštėms, kai Žemės pluta buvo sutraiškyta ir susidarė raukšlės. Tuo pačiu metu kiti kalnai (pavyzdžiui, Uralas) susidarė veikiant iš gelmių kylančių skysčių slėgiui.
Bet kodėl Žemėje nėra kalnų, aukštesnių nei 20 kilometrų, ar bent jau aukštesnių nei 10?
Pirmasis galimas paaiškinimas yra tas, kad Žemės gravitacija neleidžia kalnams kilti aukščiau.
|
Kalnams augant, slėgis uolienoms jų papėdėje didėja. O jei šių uolienų stiprumo riba viršijama, jos griūva.
Taigi, iš tikrųjų uolienų fizinis stiprumas riboja kalnų aukštį Žemėje. Net jei kalnai ir galėjo paaugti per praeities kataklizmus, jie negalėtų ilgai išlikti tokiame aukštyje – jų pamatai gana greitai sugriūtų, o jie taptų žemesni.
Kitas kalnų grimzdimo būdas yra tiesiog įgriūti, kai tuščiaviduriai kalnai, susidarę iš giliai viduje kylančių skysčių, tiesiog sugriūva. To pavyzdys yra Konderio kalnai Rusijoje.
Medžiagai kylant iš gilių uolienų gelmių, prie paviršiaus susiformavo kupolas. Kai slėgis iš apačios sumažėjo, šis kupolas sugriuvo, sukurdamas žiedo formos struktūrą. Griūties metu uoliena susmulkėjo į mažus fragmentus.
Formacijoje rastas didelis platinos telkinys taip pat rodo, kad kalnas susidarė iš giliai viduje kylančių skysčių. Ši geologinė formacija ilgą laiką buvo veikiama upės vandens, kuris nuplovė daug uolienų, kuriose buvo tauriųjų metalų.
