Tūkstančiai bombų Baltijos jūroje nėra didžiausia mūsų problema. Tyrimai atskleidė kai ką daug blogesnio ()

2026-06-13

Nelabai viliojanti perspektyva.

Asociatyvi nuotr.
© DI (Atvira licencija)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Dešimtmečius gyvenome įsitikinę, kad didžiausia Baltijos ir Šiaurės jūrų problema išlieka Antrojo pasaulinio karo „palikimas“ – bombos ar amunicija. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad esama didesnių grėsmių, ypač sveikatos kontekste. Ši situacija ypatingai rimta, nes, panašu, kad patys to nežinodami galime suvalgyti didžiulius kiekius kenksmingų medžiagų.

Skaičiavimai rodo, jog Šiaurės jūros vandenyse gali būti apie 1,3 milijono tonų amunicijos iš abiejų pasaulinių karų. Baltijos jūros dugne turėtų gulėti dar keli šimtai tūkstančių tonų panašių atliekų – raketų, sviedinių ar cheminio ginklo. Didžioji dalis šio arsenalo į abu vandens telkinius pateko tikslingai – buvo nuskandinta pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, vykdant pokarinį Vokietijos nusiginklavimą. Daug metų žmonija tikėjo, kad plieniniai bombų korpusai efektyviai izoliuos pavojingus junginius nuo jūros aplinkos. Dabar žinome, kad tiesa yra visiškai kitokia, o mūsų karta turi prisiimti praeities europiečių kvailumo pasekmes.

„White Shark SHINOBI 2“: Kompaktiškas dydis, didelis charakteris ir stebėtinai sąžininga kaina (Žaidimų klaviatūros SHINOBI 2 APŽVALGA)

3275

Pakeičiau pilno dydžio klaviatūrą šiuo beveiki kišeniniu nindze ir mano stalas dar niekada nebuvo toks laimingas. Kokie mano įspūdžiai naudojant „White Shark SHINOBI 2“?

Išsamiau

Kas gi vyksta? Metalinius korpusus graužia korozija, o juose esančios sprogstamosios medžiagos patenka į vandenį ir dugno nuosėdas. Pavyzdžiui, trotilas, plačiau žinomas kaip TNT, gali sukelti ląstelių mutacijas ir vėžinių susirgimų vystymąsi. Nelabai viliojanti perspektyva, tiesa?

Pirmasis pavojaus signalas nuskambėjo dėl 2018–2023 metais atliktų tyrimų, kuriuos vykdė su projektu „North Sea Wrecks“ susiję mokslininkai. Jie analizavo nuosėdų ir organizmų, gyvenančių netoli amunicijos laidojimo vietų, mėginius. Ypač nerimą keliantys buvo dugninių žuvų tyrimų rezultatai. Plekšnių ir kitų rūšių žuvų audiniuose buvo rasta TNT skilimo produktų, o daliai ištirtų individų mokslininkai užfiksavo patologinių pakitimų, įskaitant kepenų pažeidimus ar navikų simptomus.

Baltijos ir Šiaurės jūrų vandenys yra pilni bombų ir cheminio ginklo. Šios kenksmingas medžiagos patenka į žuvis, kurias mes valgome. Ko gero, labiausiai nerimą keliantis faktas yra kitas: ši problema neapsiriboja tik pavienėmis amunicijos laidojimo vietomis. Daugybė pokarinių ginkluotės skandinimo operacijų vyko skubotai, o dokumentacija ne visada buvo išsami. Tai reiškia, kad Šiaurės ir Baltijos jūrų dugne gali būti tūkstančiai nepažymėtų vietų, kuriose guli nesprogę šaudmenys ar sprogstamosios medžiagos.

Mokslininkai taip pat baiminasi pasekmių maisto saugai. Nors šiuo metu neturime vienareikšmiškų normų, apibrėžiančių saugų TNT likučių lygį maistui skirtose žuvyse, pats toksinių junginių buvimas gyvūnų audiniuose kelia vis didesnį susirūpinimą. Būtini tolesni tyrimai, kad būtų galima nustatyti rizikos mastą žmonėms, reguliariai vartojantiems iš šių vandens telkinių sugautas jūrų gėrybes.

Paradoksalu, tačiau jūrinės vėjo energetikos plėtra tik išryškina šios problemos mastą. Vėjo jėgainių parkų statybai reikalingi išsamūs jūros dugno tyrimai. Būtent tada tyrėjai aptinka abiejų pasaulinių karų laikų minas ir bombas. Pats nesprogusių užtaisų šalinimas kelia ekologinių iššūkių. Tradicinis surastų minų detonavimas po vandeniu sukelia galingas smūgines bangas, kurios gali pažeisti delfinų, jūrų kiaulių ir kitų jūros žinduolių klausą. Todėl vis dažniau pasitelkiamos inovatyvios amunicijos neutralizavimo technologijos, leidžiančios sumažinti triukšmą ir poveikį ekosistemai.

Vokietija jau paleido specialią programą, skirtą laipsniškam Šiaurės ir Baltijos jūrų valymui. Šiam tikslui jie skyrė apie 100 milijonų eurų. Šiuose veiksmuose dalyvauja pažangūs povandeniniai robotai su kameromis, jutikliais ir manipuliatoriais, gebantys identifikuoti bei iškelti pavojingus objektus. Inžinieriai papildomai bando plūduriuojančius įrenginius, skirtus saugiam sprogstamųjų medžiagų utilizavimui, kad jų nereikėtų transportuoti į sausumą. Bet ar mes dar galime realiai susitvarkyti su šiomis problemis? Bijau, kad gelbėti situaciją buvo per vėlu jau tą akimirką, kai amunicija buvo skandinama.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Focus.pl

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Naujienos iš interneto

Komentarai ()