Jie parodė 2100 m. žemėlapį. Šių šalių jame nebėra (Foto) ()
Remiantis „Live Science“ analize, iki šio šimtmečio pabaigos kylantis jūros lygis gali pasiglemžti dalies salų valstybių sausumą ir sukelti grėsmę didžiųjų miestų – nuo Džakartos iki Bankoko – ateičiai. Ekspertai pabrėžia, kad nuostolių mastą lems ne tik pokyčių tempas, bet ir pakrančių apsaugos galimybės.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NOAA (Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos) duomenys rodo, kad jūros lygio kilimo tempas pastebimai paspartėjo. Didžiąją XX a. dalį jis siekė 1,4 mm per metus, o 2006–2015 m. – jau 3,6 mm per metus.
Kaip rašo „Live Science“, NOAA prognozuoja, kad kito šimtmečio pradžioje jūros lygis bus bent 0,3 m aukštesnis nei 2000 m., o Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) numato 40–63 cm kilimą iki 2100 m. Žurnale „Nature Communications“ paskelbtas 2019 m. tyrimas rodo, kad tai gali tiesiogiai paveikti net 250 mln. žmonių.
Plimuto universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Gerdas Masselinkas atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbus už grėsmės mastą yra gebėjimas kurti ir išlaikyti pakrančių apsaugą. Pavyzdys – Nyderlandai, kur didelė šalies dalis yra žemiau jūros lygio, tačiau išvystyta apsaugos sistema leidžia apriboti užtvindymo padarinius.
Maldyvai, Kiribatis ir Ramiojo vandenyno salos
Vis dėlto žemiausiai esančios valstybės išlieka sudėtingiausioje padėtyje. Maldyvai, susidedantys iš 1,2 tūkst. mažų koralų salų, kuriose gyvena apie 540 tūkst. žmonių, vidutiniškai yra iškilę vos 1 m virš jūros lygio.
|
Susirūpinusių mokslininkų sąjungos („Union of Concerned Scientists“) teigimu, jūros lygio pakilimas 45 cm reikštų, kad iki 2100 m. bus prarasta apie 77 proc. sausumos ploto.
Kiribatis, kurio vidutinis aukštis siekia apie 1,8 m, savo ruožtu galėtų prarasti du trečdalius teritorijos, jei jūros lygis pakiltų 0,9 m. Kiti tyrimai rodo, kad tiek Kiribatis, tiek Maldyvai gali visiškai atsidurti po vandeniu.
Problemos mastas Ramiojo vandenyno regione yra dar platesnis. „Science and Development Network“ duomenimis, apie 3 mln. Ramiojo vandenyno salų gyventojų įsikūrę iki 10 km atstumu nuo pakrantės, todėl iki šio šimtmečio pabaigos jiems gali tekti persikelti.
Saliamono Salose padariniai jau matomi: 2016 m. tyrime aprašytas mažiausiai penkių augalija apaugusių rifų salų išnykimas ir stiprus kranto linijos traukimasis dar šešiose salose.
Džakarta, Bankokas ir kiti miestai, patiriantys spaudimą
Tarp didesnių valstybių daugiausia pakrančių zonų gyventojų, kuriems gresia jūros lygio kilimo padariniai, iki 2100 m. turės Kinija – 43 mln. žmonių. Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Life Adaptate“ duomenimis, panašios problemos laukia Bangladešo, kur rizika kils 32 mln. žmonių, ir Indijos, kurioje šių pokyčių poveikį gali patirti 27 mln. gyventojų. Dar aiškiau tai matyti iš didžiųjų miestų pavyzdžių.
Indonezijos sostinė Džakarta dėl per didelio gruntinio vandens pumpavimo sminga po 5–10 cm per metus. Kartu su kylančiu jūros lygiu tai lemia, kad didelė miesto dalis gali atsidurti po vandeniu jau iki 2050 m. Padėtis yra tokia rimta, šalis perkelia sostinę į Nusantarą, esančią rytinėje Borneo pakrantėje, maždaug 2 tūkst. km atstumu nuo Džakartos. Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) taip pat atkreipia dėmesį į grėsmę Dakai Bangladeše, Lagosui Nigerijoje ir Bankokui Tailande, kur iki 2100 m. po vandeniu gali atsidurti didžiuliai plotai.
