Gyvybė Žemėje galėjo atsirasti anksčiau: svečiai iš kosmoso tam sutrukdė ()
Mokslininkų teigimu, nuolatiniai smūgiai iš kosmoso per milijonus metų neleido Žemės plutai sukietėti, todėl ilgam sulėtėjo pirmųjų žemynų susidarymas.
© Biswarup Ganguly, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Origin_of_Life_-_Dark_Ride_-_Science_Exploration_Hall_-_Science_City_-_Kolkata_2016-02-22_0319.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemė susiformavo maždaug prieš 4,5 milijardo metų, tačiau kiti 500 milijonų planetos istorijos metų yra gaubiami paslapties.
Iš to laiko išliko per mažai uolienų. Didžioji dalis seniausios Žemės plutos išnyko.
Nors manoma, kad to priežastis yra litosferos plokščių judėjimas, naujo tyrimo autoriai pateikia kitokį paaiškinimą.
Ankstyvoji Žemės pluta niekada negalėjo susiformuoti į kažką stabilaus. O kaltininkai – asteroidai, kurie nukrito į Žemę per šimtus milijonų metų.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“, rašo „ScienceAlert“.
Jei beveik neįmanoma rasti uolienų, egzistavusių daugiau nei prieš 4 milijardus metų, kaip galime sužinoti apie ankstyviausią mūsų planetos istoriją? Mokslininkai teigia, kad tam galima panaudoti uolienas iš Mėnulio, taip pat jo paviršiaus stebėjimus.
|
Milijardus metų asteroidai nuolat daužė Mėnulį, keisdami jo plutą. O prieš 4,5–4 milijardus metų visi Saulės sistemos dangaus kūnai patyrė intensyvų asteroidų bombardavimą.
Mokslininkai teigia, kad Mėnulio uolienų ir Mėnulio paviršiaus tyrinėjimas leidžia suprasti, kas nutiko Žemės plutai pačioje jos istorijos pradžioje.
Remiantis modeliavimu, šimtus milijonų metų į Žemę krito asteroidai, ir dėl smūgių išsiskyrė didžiulis energijos ir šilumos kiekis. Ši energija ir šiluma pasklido po Žemės plutą ir mantiją. Dėl to kilo didžiulis kiekis išsilydžiusios uolienos.
Taigi mūsų planetos pluta buvo iš dalies išsilydžiusios būsenos. Mokslininkai mano, kad dėl to Žemės plutai buvo sunku sukietėti į patvarias litosferos plokštes ir nesusiformavo pirmieji žemynai.
Tik po to, kai Žemės pluta tapo stabilesnė ir tvirtesnė, prasidėjo plokščių judėjimo procesas, dėl kurio atsirado pirmieji žemynai. Jei ne asteroidai, žemynai greičiausiai būtų atsiradę šimtais milijonų metų anksčiau.
Atsižvelgiant į tai, kad litosferos plokščių judėjimas yra svarbiausias gyvybės atsiradimo ir vystymosi Žemėje veiksnys, gyvi organizmai mūsų planetoje galėjo pasirodyti anksčiau. Bent jau teoriškai.
