Netoli Osoyoos miesto, Kanadoje, esantis ežeras vilioja turistus iš viso pasaulio. Dėmėtuoju praminto ežero reikia vykti lankyti vasarą, nes tik tuomet atsiranda jo garsiosios „dėmės“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Šiltuoju metų laiku beveik visas ežero vanduo išgaruoja, o likęs telkšo didelėse balose, o kiekviena jų būna skirtingų atspalvių. Ežero paslaptis – didžiuliai įvairių mineralų ir druskų kiekiai. Apskaičiuota, kad ežere sieros, magnio, kalcio, sidabro ir net titano metalų kiekis ten viršija nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kartų. Balos spalva priklauso nuo to, kokių metalų ir druskų ten liko.
Spalvą labiausiai veikia magnio sulfatas, kuris greitai kristalizuojasi saulės atokaitoje, bet jo spalva labai priklauso ir nuo priemaišų. Pasakojama, kad Pirmojo pasaulinio karo metu, vasarą čia darbavosi tūkstančiai kinų darbininkų. Jie kasė įvairias medžiagas iš kurių buvo gaminama amunicija. Teigiama, kad per dieną buvo iškasama apie vieną toną įvairių medžiagų, kurios vėliau buvo plukdomos į rytinę šalies dalį.
Vietiniai indėnai ežerą vadina Kliluk vardu. Okanagano slėnio čiabuviams tai – šventa ir kultūriškai reikšminga vieta. Vietinės gentys 20 metų siekė atgauti Dėmėtąjį ežerą ir tik didelių pinigų dėka jiems pavyko tai padaryti. Tačiau pastaruoju metu patys indėnai ėmė kasti mineralus ir jais prekiauti. Šis įvykis sukėlė daug diskusijų, o kitos indėnų gentys suskubo juos apšaukti protėvių niekintojais.
Kliluk iki tol priklausė Ernesto Smitho šeimai. Jie jį valdė daugiau nei 40 metų. 1979 m., kai E. Smithas mėgavosi dumblo vonia, pas jį atkeliavo indėnai ir pareikalavo ežerą parduoti. Po 20 metų raginimų, grasinimų ir maldavimų ežerą savininkas pardavė už 720 tūkst. JAV dolerių (~ 1,88 mln. Lt).
Ežeras turi ir gydomųjų savybių. Jau kelis tūkstantmečius naudojamas jo dumblas, kuris mažina sąnarių skausmus, padeda gyti žaizdoms. Viena indėnų legenda byloja, kad dvi gentys, po didelio mūšio susitarė dėl taikos ir abiejų kariuomenės draugiškai gydėsi kartu prie ežero.
Šiandien ežeras aptvertas tvora, kad turistai nedrumstų indėnų protėvių dvasių ramybės, bet nuo aplinkinių kalvų jam apžiūrėti užtenka.
