Sūriausias Žemėje vandens telkinys teikia vilties, kad skysto vandens yra ir Marse (1)
Antarktidoje tyvuliuoja vienas įstabiausių Žemės paviršiuje esančių vandens telkinių. Nepaisant to, kad oro temperatūra žemyno gilumoje žiemą nukrenta iki –80°C, o vasarą pakyla iki –30°C., čia po atviru dangumi telkšantis Dono Chuano ežeriūkštis visada išlieka neužšalęs, nors jokių geoterminių šaltinių čia nėra - aplink plyti vienas sausiausių vietų visoje planetoje, vadinama Makmerdoko slėniais, informuoja "News.discovery.com". Kaip šiam vandens telkiniui pavyksta neužšalti? Ir ar tai gali teikti vilties, kad nedidelių skysto vandens telkinių gali būti ir Marso paviršiuje?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip yra dėl neįtikėtinai didelės druskos koncentracijos – čia druskos net 8 kartus daugiau nei beprecedenčio sūrumo etalonu laikomoje Negyvojoje jūroje. Dono Chuano tvenkinio paslaptys teikia vilties, kad skysto vandens gali būti ir nūdienos Marse.
Brauno universiteto geologai atrado, kad Dono Chuano ežerėlis didžiąją dalį druskos ir kažkiek vandens gauna iš gretimų kalcio chlorido druskos klodų. Druskos klodai sugeria vandenį iš ledinio oro, kada tik jame susidaro drėgmė. Druskos klodais beprotiškai sūrus vanduo iš lėto nuteka žemyn į ežerėlį. Likusioji jo vandens dalis – iš retkarčiais ištirpstančių sniego fragmentų, su kuriais į ežerėlį atiteka ir druska.
Kai druskos klodai sugeria ore esančią drėgmę, jų paviršiuje susiformuoja tamsūs dryžiai. Panašių dryžių, vadinamų šlaito linijomis (angl. – slope lineae), yra pastebėta ir Marso uolienose. Ar šios tamsios juostos gali būti skysto vandens Marse ženklai?
„Don Chuano ežerėlis yra uždara įduba – tokių Marse esame suskaičiavę ne vieną šimtą, – pranešime spaudai tvirtina vienas iš tyrimo bendraautorių Džeimsas Hedas (James Head). – Tai, ką radome Antarktidoje, gali būti gyvas pavyzdys to, kaip atrodė ežerai ankstyvajame Marse ir kaip drėgmė Raudonojoje planetoje gali cirkuliuoti dabar.“
„Apskritai paėmus, visos Dono Chuano telkinio hidrologinės sudedamosios dalys egzistuoja ir Marse, – sutinka tyrimui vadovavęs Brauno universiteto geologas Džeimsas Diksonas. – Tiesa, mažai tikėtina, kad Marse dabar yra pakankamai vandens – jo veikiausiai per mažai, kad susidarytų Dono Chuano tipo vandens baseinėliai, tačiau stipresnės vandens srovės Marso praeityje galėjo suformuoti daugybę tokių ežerėlių.“