Gali būti, kad Australijos atradimo istoriją teks rašyti iš naujo. O visos šios sumaišties kaltininkai yra nuobodžiaujantis kareivėlis, 5 variokai ir 70 metų senumo žemėlapis su kryželiu, rašo theage.com.au.

Indianos universiteto (JAV) antropologijos profesorius, iš Australijos kilęs Ianas McIntoshas jau pasiryžo birželį traukti į tėvynę ir pasigilinti į klausimą, kuris sukėlė tikrą uraganą archeologų bendruomenėje.

Mokslininkas ketina aplankyti vietą, kur 1944 metais buvo surastos penkios monetos, kurioms, mokslininkų teigimu, yra jau 1 000 metų – jei pasirodys, kad radinys yra autentiškas, teks tirti hipotezę, kad jūrininkai Australiją aplankė gerokai anksčiau, nei rašoma istorijos vadovėliuose.

1944 metais, Antrojo pasaulinio karo laikais, praėjus porai metų po to, kai Japonijos bombonešiai atakavo Darwino miestelį Australijos Šiaurinėje teritorijoje, negyvenamos Veselio salos ties šiaurine Australijos pakrante tapo strategiškai svarbia žemyno gynybos pozicija.

Australijos karys Maurie Isenbergas atliko tarnybą vienoje iš salų esančioje radaro stotyje, o laisvalaikį leisdavo žvejodamas tuščiuose idiliškuose paplūdimiuose.

Vieną dieną, sėdėdamas ant smėlio su meškere rankoje, jis rado kelias monetas. Tuomet kareivėlis net nesuprato kas tai yra, todėl įsimetė jas į kišenę, o vėliau perkėlė į skardinę. Ir tik 1979 metais jis iš naujo atrado savo „lobį“ bei nusprendė persiųsti monetas į muziejų, kuris radinį galėtų identifikuoti.

Paaiškėjo, kad monetos yra maždaug 1000 metų senumo. Dar nesuvokdamas, kokį lobį atrado, M. Isenbergas sename kolegos žemėlapyje nupaišė kryželį toje vietoje, kur rado monetas.

Panašu, kad šis stulbinantis atradimas dėl kažkokių priežasčių vėl buvo užmirštas, kol juo prieš kelis mėnesius vėl susidomėjo antropologas I. McIntoshas.

Atrastosios monetos kelia daug svarbių klausimų: kaip tūkstantmečio senumo monetos atsirado nuošaliame paplūdimyje ties Australijos krantais?

Ar keliautojai iš tolimų kraštų Australiją pasiekė gerokai anksčiau už Jamesą Cooką, kuris 1770 metais pasiskelbė žemyno atradėju ir pareiškė, kad Australija priklauso Britanijos karalystei?

Jau žinome, kad kapitonas J. Cookas nebuvo pirmasis baltaodis keliautojas, nužengęs ant Australijos žemės. 1606 metais olandas keliautojas Willemas Janszoonas pasiekė Jorko kyšulį Kvynslende, o po kelių metų jo pavyzdžiu pasekė kitas olandas keliautojas Dirkas Hartogas.

Ispanas Luizas Vaezas de Torresas aptiko sąsiaurį tarp Papua Naujosios Gvinėjos ir Australijos – jo garbei šis sąsiauris vėliau buvo pavadintas Torreso sąsiauriu.

Tiesa, nei vienas iš šių keliautojų nežinojo, kad atrado mitinį pietinį kontinentą, terra australis incognita, kuris tuometiniuose žemėlapiuose buvo paišomas kaip šiaurinio pusrutulio žemynų atsvara pietuose.

I. McIntoshas su kolegomis – Australijos ir JAV istorikais, archeologais, geomorfologais bei vietiniais eiguliais – teigia, kad monetos nukaldintos tarp 900 ir 1300 metų.

Mokslininkų teigimu, tai yra afrikietiškos monetos iš buvusio Kilwa sultonato – dabartinių Pasaulio paveldo griuvėsių Tanzanijos saloje.

Kadaise Kilwa buvo klestintis prekybinis uostas, XII-XVI a. jis turėjo ryšių su Indija. Prekyba auksu, sidabru, perlais, kvepalais, arabiškais akmens dirbiniais, persiška keramika ir kinišku porcelianu pavertė šį miestą vienu iš įtakingiausių savo laiko Afrikos rytų miestų.

Atrastos varinės monetos buvo vienos iš pirmųjų, pagamintų piečiau Sacharos esančioje Afrikos dalyje ir, pasak I. McIntosho, jų ne Afrikoje pavyko rasti tik du kartus – vieną kartą Omane, o kitą kartą 1944 metais pasisekė M. Isenbergui.

Gali būti, kad senosios monetos pinigine verte ir nebuvo vertingos, tačiau archeologams jos yra neįkainojamos. Šios mokslo šakos atstovai jau kurį laiką turėjo įtarimų, kad dar prieš tūkstantį metų galėjo būti prekybos kelių, jungusių Rytų Afriką, Arabiją, Indiją ir prieskonių salas. Bet gali būti ir taip, kad sudužus laivui monetos nuskendo ant vandenyno dugno, bet jas pamažu į krantą išplovė bangos.

Kai M. Isenbergas atrado variokus, jis kartu rado ir keturias kitokias monetas, kildinamas iš Olandijos Rytų Indijos kompanijos. Viena iš šių monetų buvo nukalta 1690 metais – ankstyvųjų Olandijos keliautojų, išsilaipinusių ant Australijos pakrantės gerokai iki J. Cooko kelionės.

I. McIntoshas kelionės į Veselio metu norėtų atskleisti bent dalį paslapčių, susijusių su šiomis monetomis. Ir jis ketina aplankyti ne tik kryželiu pažymėtą paplūdimį. Jis ieškos ir slaptos olos, minimos aborigenų legendose.

Manoma, kad ši ola yra netoli paplūdimio, kuriame M. Isenbergas kadaise rado monetas. Legendos byloja, kad šioje oloje turėtų būti daugybė senovinių dublonų ir ginklų.

Jeigu I. McIntoshui Fortūna neparodys nugaros, gali būti, kad mokslininkas ne tik atras neįkainojamą lobį, bet ir tokių dalykų, dėl kurių bus perrašyta Australijos istorija.

Komentarai (10)