Šiaurės Korėja: elito prabanga ir viduramžiai kaimuose (11)
Šiaurės Korėjos nomenklatūra nevengia prabangos, nors eiliniai žmonės gyvena tarsi viduramžiais, skelbiama abc.es publikacijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Publikacijoje autorius vardina prestižinių Pchenjano parduotuvių asortimentą: australiška jautiena, vynas iš Bordo, konjakas „Hennessy“. Kainos čia didesnės nei Vakarų Europoje – pavyzdžiui, konjako butelis kainuoja apie 860 litų. Tuo tarpu valstybės tarnautojo oficiali alga siekia apie 70 litų per mėnesį.
Visos prekės į Šiaurės Korėją įvežamos iš Kinijos, nepaisant Jungtinių Tautų sankcijų.
Straipsnio autorius teigia, kad užteko režimui kiek liberalizuoti ekonomiką, ir į šalį įvairiais kelias ėmė keliauti pinigai. Vis daugiau valiutos į šalį perveda korėjiečiai, emigravę į Japoniją, gidėms leista imti arbatpinigius, valdininkai ir armijos atstovai, kontroliuojantys verslą, beveik nesibaimindami ima kyšius.
Dar visai neseniai Pchenjano gatvės buvo beveik tuščios, o dabar čia vis daugiau automobilių, tarp jų ir „Audi“, BMW, „Mercedes“ (šiuos automobilius ypač pamėgę partijos viršūnėlės).
Tačiau išvažiavus už Pchenjano ribų vaizdas pasikeičia. Valstiečiai dirba žemę primityviomis priemonėmis. 59 metų valstietė apibūdino metinę žmogaus maisto normą: 400 kilogramų ryžių, 300 bulvių, pomidorai ir kitos daržovės. „Mėsą išduoda tik ypatingomis progomis – pavyzdžiui, vadovų gimtadienių proga“, – sakė ji, tačiau pridėjo, kad dabar gyvenimas kur kas geresnis nei anksčiau. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Šiaurės Korėjoje siautė badas, kuomet, skirtingais duomenimis, mirė nuo 300 tūkst. iki 2 mln. žmonių.
Tačiau gali būti, kad ateityje ir kaimų buitis pasikeis. Jau dabar žengtas žingsnis kapitalizmo link: valstiečiams leista vietinėse turgavietėse prekiauti daržovėmis. Už gautus pinigus jie perka prekes, kurias perparduoda savo kaimuose. „Taip šalis juda savo miglotos ateities kryptimi“, – rašo autorius.