Pamirštos istorijos: amžinai liepsnojantys "Vartai į pragarą" turėjo užgesti po... kelių dienų (Video)
(0)
Vos prieš keletą dienų rašėme, kad Luizianoje (JAV) netrukus gali atsiverti antrieji Žemėje "Vartai į pragarą" – liepsnojanti smegduobė. O štai Turkmėnistane jau 41-erius metus liepsnojantys "Vartai į pragarą-1" – Darvazos krateris – pagal mokslininkų skaičiavimus turėjo užgesti po keleto dienų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
70 metrų skersmens liepsnojantį Darvazos kraterį "Vartais į pragarą" pakrikštijo vietos gyventojai – dėl neužgęstančių liepsnų ir jo dugne kunkuliuojančio purvo. 1971 m. sovietų mokslininkai atlikę tyrimus nustatė, kad toje teritorijoje yra apstu gamtinių energijos išteklių.
Netrukus Darvazoje iškilo gamtinių išteklių gavybos platformos ir bokštai. Paaiškėjo, kad Darvazos žemės gelmėse glūdi fantastiški gamtinių dujų telkiniai. Juos nuspręsta pradėti eksploatuoti. Tačiau netrukus žemė po gręžimo bokštais įgriuvo ir toje vietoje atsivėrė įspūdingo dydžio smegduobė, iš kurios sklido didžiuliai kiekiai nuodingų metano dujų. Tai kėlė grėsmę aplinkinių gyvenviečių gyventojams.
Tad mokslininkai nusprendė, kad efektyviausiai šią problemą išspręs padegdami iš kraterio sklindančias nuodingas gamtines dujas. Sprendimo autoriai tikėjosi, kad tokiu būdu krateryje susitelkusios dujos sudegs per keletą dienų ir užges. Tačiau viskas išėjo kitaip: krateris virto amžinosios liepsnos židiniu, o ugnis Darvazo krateryje negęsta jau daugiau kaip 40 metų. Pasižiūrėti unikalaus reginio čia kasmet plūsta šimtai Turkmėnistano turistų.
Darvazos krateris žioji Karakumų dykumoje. Po ja plyti vienas didžiausių gamtinių dujų telkinių pasaulyje. Turkmėnistanas per kitus 20 metų tikisi padidinti gamtinių dujų gavybą iki 75 mln. kubinių metrų.
"Man sakė, kad tai – viena iš šimto vietų Žemėje, kurias privalu aplankyti per savo gyvenimą, - pasakoja praėjusį mėnesį Darvazos smegduobę aplankęs 57-erių britas Vilas Kypingas (Will Keeping). Pirmą kartą apie šį kraterį jis išgirdo keliaudamas po Turkmėnistaną. – Dieną jis nepaliko jokio įspūdžio. Tai – tiesiog didžiulė duobė vidury dykumos ir tiek. Tačiau priėjęs arčiau kraterio, pamatai kažkokį švytėjimą – pasidaro smalsu, kas ten taip švyti."
"Ir tik metro atstumu suvoki, kad apačioje, po kojomis – milžiniška, atvira krosnis, žaizdras po atviru dangumi, - tęsia keliautojas. – Iš pradžių gali pasirodyti, kad jis susiformavo natūraliai, savaime. Tačiau netrukus kraterio šlaituose pamatai technikos pėdsakus ir suvoki, kad čia kadaise įvyko nelaimė."
"Darvazos kraterio kerai hipnotizuoti pradėjo sutemus. Duobė virto didžiuliu, liepsnojančiu katilu vidur dykumos. Švytėjimas ir liepsnos ryškiai žioravo ir nutvieskė naktinį Karakumų dangų. Atsispirti kraterio kerams tamsoje – tiesiog neįmanoma."