Visoje Graikijoje keliaujant matyti alyvuogių giraitės. Šie medžiai, alyvuogės ir iš jų spaudžiamas aliejus jau seniai yra tapę neatskiriama šios šalies identiteto dalimi. Sofoklis, žymusis graikų dramaturgas ir savos šalies patriotas, gyvenęs V a. prieš Kristų, yra gražiai pavadinęs alyvuoges: „tai medžiai, kurie maitina mūsų vaikus“.

Kiek yra žinoma iš istorijos, būtent Graikija pirmoji pradėjo sodinti ir auginti alyvmedžius, o dabar pagal nuskinamą alyvuogių derlių ši šalis užima trečią vietą pasaulyje, pirmąją – pagal eksportuojamo aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus kiekį. Kas bent kartą lankėsi šioje šalyje, pastebėjo ir tai, kad alyvuogių aliejus yra graikiškos virtuvės pagrindas. O ką apie alyvuoges ir šį, nuo neatmenamų laikų jas auginantį, kraštą žinome mes, gyvenantys Lietuvoje?

Atostogoms pasirinkus Graikiją, kelionės į Atėnus metu mums buvo pasakojama šio miesto legenda. Pasak jos, aukščiausiojo Olimpo dievai Poseidonas ir Atėnė varžėsi tarpusavyje, kuriam tapti visos Graikijos sostinės Atėnų globėju. Jie įteikė miesto gyventojams dovanų: Poseidonas – vandens, o Atėnė – alyvmedžių. Dievai ir žmonės pasvarstę nusprendė, kad vertingesnė vis tik yra Atėnės dovana ir ją pasirinko globėja...

Dar ir dabar pietuose esančioje Kretos saloje, Vouves vietovėje, auga kaip manoma seniausias žemėje alyvmedis. Jis buvo pasodintas prieš 3 tūkstančius metų, vis dar veda vaisius, vertinamus labai aukšta kaina. O štai Santorini saloje, Graikijos pietryčiuose, vulkaninės kilmės uolienose buvo rasta „užsikonservavusių“, prieš 50-60 tūkstančių metų čia augusių alyvmedžių liekanų.

Istorikai įrodė, kad nors pirmieji mūsų žemėje laukiniai alyvmedžiai augo Viduržemio jūros rytiniuose regionuose (šiandieninėje Ispanijoje), Graikija yra pirmoji šalis, kuri juos sukultūrino ir ėmė specialiai auginti dėl vertingų vaisių. Beje, alyvmedžio mediena yra labai kieta ir sausa, o patys medžiai atsparūs ne tik kenkėjams ar ligoms, bet ir ugniai. Išauga iki 12 metrų aukščio.

Alyvuogių minkštime yra iki 40 procentų riebalų, daug baltymų, vitaminų, cukrų. Visoje Europoje labai vertinamos yra Kalamata alyvuogės, auginamos netoli šio Graikijos miesto prie Mesenės įlankos. Alyvuogės išsiskiria unikalia, migdolo riešutą primenančia, forma, tamsiai violetine luobelės spalva ir stipraus, turtingo skonio minkštimu.

Patys graikai visoje šalyje naudoja ypač daug natūralaus nefiltruoto alyvuogių aliejaus. Jis daugiausiai spaudžiamas iš nedidelių žalios spalvos Koroneiki rūšies alyvuogių, kurios nėra skanios valgyti, nes yra be galo karčios. Jei jūs mėgstate keliones po Europą ir trauksite į pietus – kaip sakė vienas bičiulis, tikras gurmanas – be jokios abejonės verta aplankyti Graikiją vien tik dėl tikrojo alyvuogių aliejaus, to „ypatingojo ekstra virgin“: šviežio, žalsvos spalvos, nefiltruoto, šaltojo spaudimo.

Patyrę kulinarai ir maisto gamintojai alyvuogių aliejui yra taip pat išrankūs, kaip ir vynui. Vertinama jo spalva, drumstumas, aromatas ir skonis. Įtakos turi ne tik alyvuogių rūšis, saulėtų dienų skaičius tais metais, surinkimo laikas ar būdas, bet ir tai, ar šalia augo, sakykime, citrinmedžiai.

Jomis didžiuojamasi Kretos saloje

Alyvuogių aliejus jau senaisiais laikais kaip vertinga dovana ir pagarbos ženklas šioje šalyje buvo aukojamas dievams ir mirusiesiems, naudojamas medicinoje, kosmetikoje, kaip kvapiųjų aliejų pagrindas ir kasdienėje buityje: ne tik maistui, bet ir šildymui, apšvietimui, pan.

Spėjama, kad alyvuogės Graikijoje auginamos nuo akmens ar bronzos amžiaus. Iš senosios Mikėnų civilizacijos (iki II tūkstantmečio pr. mūsų erą) rasta aliejaus spaudyklų liekanų, puodų šukių ir netgi įrašų lentelėse liudijančių apie alyvuogių derlius.

Lankantis Egėjo jūros salose, kelionės į Kretą metu, mums buvo pasakojama apie specialius molinius indus, amforas, kuriose laikytas alyvuogių aliejus, apie piešinius ant jų, vaizduojančius ilgą ir sudėtingą gavybos procesą.

Geras ūkininkas alyvuoges nuo medžių skina rankomis, tačiau dažniausiai jos tiesiog nudaužomos pagaliais ar nupurtomos ant žemės. Jei alyvmedis nėra tinkamai prižiūrėtas ir išgenėtas, gerą derlių jis duos tik kas trejus-ketverius metus. Be to, juos Kretos saloje sodina eilėmis, kalkingo dirvožemio šlaituose, kur pučia brizas iš jūros, užtikrinantis medžiams reikiamą drėgmę. Tarpai tarp eilių patręšiami mėšlu.

Kretos saloje ne tik auga seniausi alyvmedžiai. Derlius nuimamas žiemos mėnesiais. Vietiniai augintojai didžiuojasi, kad jų išauginti vaisiai ar iš jų išspaustas aliejus vežami į kaimynines salas bei žemyninę Graikiją. Iš ten pasklinda ir po visą Europą, kitas šalis.

Alyvuogės neatsiejamos nuo Graikijos

Pagal užauginamų alyvuogių kiekį, Graikija pasaulyje užima trečią vietą. O tai tik 11 milijonų gyventojų turinčiai šaliai yra tikrai nemažai (palyginus, sakykim su Ispanija, gyventojų skaičiumi ją lenkiančia daugiau nei keturis kartus).

Remiantis statistikos duomenimis, Graikijoje auga 156 milijonai sukultūrintų alyvmedžių, per metus vidutiniškai išspaudžiama 341 tūkst. tonų alyvuogių aliejaus. Paskaičiuota, kad net 60 procentų šios šalies dirbamų žemių užima būtent alyvmedžių sodai.

Graikija yra pirmoji pasaulyje pagal eksportuojamo aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus kiekį – populiariai vadinamą tiesiog „ekstra virgin oil“. Šis aliejus sudaro net 75 procentus viso iš šios šalies eksportuojamo aliejaus, o tai tikai aukštas rodiklis, turint omenyje, kad kitų rūšių aliejai dažniausiai jau būna pakartotino spaudimo. Net 90 procentų graikiško alyvuogių aliejaus keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis.

Parengė : Vita Račkauskaitė

Komentarai (2)