Turistai tiesiog plūsta į Černobylį, bet ar ten jau tikrai saugu? (Video) (2)
Černobylis – kur nutiko didžiausia ir daugiausiai mirčių atnešusi branduolinė katastrofa pasaulyje – dabar itin populiari tarp turistų. Tačiau mirtina spinduliuotė vis dar skverbiasi į aplinką, tai kodėl žmonės ten įleidžiami?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos valdžia turistus į Černobylį pradėjo leisti beveik prieš dešimtmetį – teigti, kad lankymas yra saugus, bet stipriai prižiūrimas. Nuo tada Černobylio zoną aplankė tūkstančiai žmonių.
Tai, kad didelės radiacijos zonos gali sukelti audinių pažeidimą ir radiacinę ligą, o taip pat – padidinti vėžio riziką – yra tiesa.
Tačiau žmonės kasdien visame pasaulyje yra švitinami jonizuojančia spinduliuote – ir tai yra natūrali aplinkos dalis. Spinduliuoja pati Žemė, spinduliuoja gyvūnai, o dar kosminės spinduliuotės gauname iš Saulės ir žvaigždžių.
Dozės
Pagal JAV Radiologijos kolegijos atliktus skaičiavimus, vidutiniškai žmogus per metus gauna 3 milisivertus (mSv) radiacijos. Tai laikoma saugia radiacijos norma. Spinduliuotė, gaunama vien medicininiais keliais gali siekti nuo 1 mSv iki 20 mSv (kompiuterinės tomografijos atveju).
50-200 mSv spinduliuotė gali sukelti chromosomų pažeidimus, o 200-1000 mSv dozė gali laikinai sumažinti baltųjų kraujo kūnelių kiekį organizme. Rimta radiacinė liga prasideda nuo 2000 mSv, o po kelių dienų nuo 10 000 mSv radiacijos dozės nutinka mirtis.
Netrukus po Černobylio nelaimės vietoje dirbę likviduotojai patyrė 8000-16 000 mSv spinduliuotę – ką galima būtų prilyginti 80-160 tūkst. krūtinės rentgenogramų. Tai lėmė stiprią radiacinę ligą 134 darbininkams ir 28 mirtis.
Sprogus reaktoriui, į orą buvo išmestas mirtinas radiacijos kiekis, tačiau dėl oro sąlygų ir besikeičiančių vėjų ji pasiskirstė netolygiai, ir kai kurios tolimesnės zonos tapo nepalyginamai pavojingesnėmis už kaimus, esančius sąlyginai netoli, teigia Niu Meksiko Universitetinės Medicinos mokyklos Radiologijos departamento profesorius emeritas Fredas Mettleris. O kaip mokslininkas pats įsitikino nuvykęs į nelaimės vietą 1989-90 m., net ir tuose pačiuose kaimuose radiacijos lygis skyrėsi.
Ribojimai
Černobylio reaktoriaus griuvėsiai, dabar apgaubti metaliniu kiautu, vis dar stipriai radioaktyvūs – ir tokiais išliks dar 20 000 metų. Tačiau zonos, į kurias dabar įleidžiami turistai, gavo mažesnes radiacijos dozes – nepriklausomai nuo to, kiek arti reaktoriaus jos buvo. Be to, bendras radiacijos lygis Černobylyje išvis buvo mažesnis nei pasaulinis vidurkis prieš avariją, teigia F.Mettleris.
Tačiau nepaisant to, turistai apribojami tik tam tikromis teritorijomis ir jiems neleidžiama klajoti savarankiškai. Pasak Valstybinės Ukrainos Černobylio zonos valdybos, vidutiniškas dienos trukmės vizitas į Černobylį prasideda ir baigiasi radioaktyvumą dozimetrais matuojančiame patikros taške – ir egzistuoja dar viena patikros vieta, viduryje turistams numatyto maršruto.
Lankytojams neleidžiama jokių pastatų ar augalų, tai pat nieko pasiimti iš zonos, jiems draudžiama sėdėti ar ten padėti kameras ant žemės.
Skaičiuojama, kad 2018 m. Černobylį aplankė 60 000 turistų, ir pasak Valstybinio Kijevo administracijos Turizmo ir Reklamos departamento, Černobylis tarp visų turizmo krypčių Ukrainoje yra lyderis.
Šalies turizmo agentūra sako, kad per šių metų gegužę kelionės į Černobylį rezervacijos jau dabar išaugo 30 proc., ir po populiaraus HBO serialo šią vasarą tikimasi dar didesnio augimo.
Parengta pagal „Live Science“.
