Pavasaris ir vasaros pradžia savo orų įvairove spėjo nustebinti ne vieną. Sniegas gegužės mėnesį, škvalai, viesulai bei karštis – tokios orų permainos tikrai nėra būdingos Lietuvai. Tačiau jau pats metas prie to priprasti – mokslininkai teigia, kad ateityje europietiškų vasarų laukia pokyčiai.

Mokslininkai teigia, kad ateityje vasaros Europoje dėl klimato pokyčių bus neįprastai vėsesnės ir karštesnės. Mokslininkų tyrimas buvo publikuotas žurnale „Nature Geoscience“ (su juo susipažinti galite ČIA).

Nors mokslininkai jau seniai prognozavo ekstremalią temperatūrą ir aukštesnę vidutinę temperatūrą, Readingo universiteto komanda dabar atliko iki šiol darytą moderniausią tyrimą. Tyrimo tikslas – užpildyti žinių spragas apie tai, kaip visuotinis atšilimas iš tikrųjų paveiks vasaros ir žiemos temperatūrą šiauriniame pusrutulyje.

Jie nustatė, kad skirtingiems sezonams ir regionams tikimybė, jog temperatūra pakils aukščiau ar žemiau vidutinės nėra vienoda. Tai reiškia, kad vieni sezonai Europoje drastiškai keisis, o kiti – keisis iš lėto.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad be prognozuojamo vidutinės temperatūros padidėjimo, vasaros metu Europoje temperatūros svyravimai taps nestabilūs.

Žiemą temperatūros nuokrypiai nuo vidurkio bus ne tokie ryškūs daugelyje šiaurinio pusrutulio dalių, nes neįprastai šiltos dienos tampa santykinai retesnės, o neįprastai šaltos dienos – dar retesnės.

„Europoje vasarą bus daugiau dienų, kurios yra pastebimai karštesnės ar šaltesnės nei vidutiniškai, nes temperatūra labiau kinta. Žiemą šaltesnės nei vidutinės dienos daugelyje šiaurės pusrutulio dalių bus mažiau tikėtinos. Tai reiškia, kad atėjus šaltoms dienoms, jos bus tikrai ne tokios šaltos, prie kokių esame pripratę. Dėl to žmonių infrastruktūrai ir gamtos pasauliui bus tik sunkiau“, – teigė Readingo universiteto meteorologijos tyrinėtoja dr. Talia Tamarin-Brodsky.

Tikimasi, kad ypač karštos dienos taps dar karštesnės, nes vidutinė pasaulinė temperatūra pakils dėl klimato pokyčių. Tačiau šis tyrimas buvo pirmasis, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl karšti ir šalti svyravimai šiaurės pusrutulyje bus skirtingi – tiek vasarą, tiek žiemą.

Tyrimą kartu su kolegomis pateikė skaitymo meteorologai profesorius Tedas Shepherdas, seras Brianas Hoskinsas (taip pat Granthamo klimato pokyčių instituto pirmininkas) ir dr. Kevinas Hodgesas. Jie nustatė, kad regioniniai klimato atšilimo modeliai, kurių tikimasi vykstant klimato pokyčiams, paveiks ir kaimyninius regionus, nes karšto ir šalto oro mases neša atmosferos oro sistemos. Tai sukels skirtingus temperatūros nukrypimus skirtingose ​​pasaulio vietose.

„Galbūt galime priprasti prie šiltesnio pasaulio, tačiau akivaizdesni vidutinių temperatūrų svyravimai gali kelti pavojų mūsų sveikatai, žemės ūkiui ir infrastruktūrai, taip pat gamtos pasauliui. Todėl svarbu suprasti, kokie reguliarūs ir kokie stiprūs šie temperatūros nuokrypiai bus skirtinguose regionuose ir skirtingais metų laikais, kad būtų lengviau planuoti ir pasirengti klimato pokyčiams“, – teigė dr. T. Tamarin-Brodsky.

Komentarai ()