Nerimą keliančios žinios iš Antarktidos: Pietų Ašigalis šyla triskart greičiau nei likusi Žemės dalis - ir štai kas dėl to kaltas ()
Pietų Ašigalis per pastaruosius 30 metų sušilo tris kartus greičiau nei likusi planetos dalis, o taip nutiko dėl šiltesnių tropinių vandenynų temperatūrų, rodo naujausias tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot sciencealert.com, Antarktidoje temperatūra smarkiai svyruoja priklausomai nuo sezono ir regiono, ir daugelį metų manyta, kad Pietų Ašigalis išliko vėsus, nepaisant žemyno šilimo.
Tačiau mokslininkai iš Naujosios Zelandijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų išanalizavo meteorologinių stočių 60 metų rinktus duomenis ir, panaudoję kompiuterinį modeliavimą, nustatė, kas spartina tokį šilimą.
Jie nustatė, kad aukštesnės vandenynų temperatūros Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje per kelis dešimtmečius sumažino atmosferinį slėgį virš Vedelio jūros Atlanto vandenyno pietinėje dalyje. Tai, savo ruožtu, padidino šilto oro srautą tiesiai virš Pietų Ašigalio, kur temperatūra nuo 1989 metų padidėjo daugiau nei 1,83 laipsnio Celsijaus.
Tyrimo autoriai sako, kad natūralią šilimo tendenciją veikiausiai paspartino žmonių sukeltas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, ir jis gali maskuoti anglies taršos virš Pietų Ašigalio kaitinamąjį efektą.
„Nors žinota, kad XX amžiuje temperatūra Vakarų Antarktidoje ir Antarktidos pusiasalyje kilo, Pietų Ašigalis vėso, – agentūrai AFP sakė šiam tyrimui vadovavęs Velingtone veikiančio Viktorijos universiteto mokslininkas Kyle'as Clemas. – Įtarta, kad ši Antarktidos dalis... gali būti atspari šilimui. Mes nustatėme, kad taip nebėra.“
Mokslininkų surinkti duomenys parodė, kad Pietų Ašigalyje – atokiausioje Žemės dalyje – temperatūra kiekvieną dešimtmetį pakyla maždaug 0,6 laipsnio Celsijaus, palyginti su maždaug 0,2 laipsnio padidėjimu likusioje planetos dalyje.
Mokslinio tyrimo, paskelbto žurnale „Nature Climate Change“, autoriai šį pokytį sieja su reiškiniu, vadinamu IPO (Interdecadal Pacific Oscillation). IPO ciklas trunka maždaug 15-30 metų ir kaitaliojasi tarp „teigiamos“ stadijos, kuomet tropinė Ramiojo vandenyno dalis yra karštesnė, o šiaurinė jo dalis yra šaltesnė už vidurkį, bei „neigiamos“ stadijos, kai temperatūros anomalija apsikeičia vietomis.
IPO perėjo prie neigiamos stadijos šio amžiaus pradžioje ir paskatino didesnę konvekciją bei slėgio augimą šiauriniuose rajonuose, dėl ko stipresnis šiltesnio oro srautas susidarė tiesiai virš Pietų Ašigalio.
K. Clemas sakė, kad 1,83 laipsnių Celsijaus šilimas viršijo 99,99 proc. visas modeliuotas šilimo tendencijas per 30 metų.
„Nors šilimas išliko natūralių klimato kaitos modelių variavimo ribose, labai tikėtina, kad prie jo prisidėjo žmonių veikla“, – sakė jis.