Antarktida ilgus mėnesius buvo vienintelis žemynas be COVID-19. Tačiau praėjusią savaitę pranešta, kad koronavirusas diagnozuotas 36 čia dirbantiems čiliečiams.

Pranešama, kad tarp užkrėstųjų yra 26 čiliečių kariškiai ir 10 aptarnaujančio personalo darbuotojų. Jie buvo evakuoti į Čilės pietinį Punta Arenaso miestą, izoliuoti ir jaučiasi gerai. Trims į pagalbą bazei atvykusio laivo įgulos nariams taip pat buvo nustatyta COVID-19.

Antarktida yra vienintelis žemynas, kuriame nėra vietinių gyventojų žmonių. Dauguma čia esantys žmonės yra tyrėjai, ieškantys naujų organizmų, Žemės klimato istoriją padėsiančių atskleisti duomenų arba besikeičiančios aplinkos įrodymų.

Jau beveik 200 metų mokslininkai tyrinėja 14 mln. kv. km ploto kontinentą. 1959 m. 12 valstybių pasirašė Antarktidos sutartį, kuria įsipareigojo uždrausti bet kokią karinę veiklą žemyne ir skatinti mokslinius tyrimus.

Dabar Antarktidoje yra 70 tyrimų bazių. Tūkstančiai biologų, ekologų, geologų atlieka tyrimus šalčiausiame, sausiausiame ir nuošaliausiame mūsų planetos žemyne. Ką reiškia jame dirbti? Apie tai rašo „Business Insider“.

Kasmet įvairiose tyrimų stotyse dirba apie tūkstantis mokslininkų, atvykstančių iš viso pasaulio. Dėl tokios įvairovės Antarktida vadinamas „tarptautiniu žemynu“.

Tyrėjai čia vyksta su įvairiomis užduotimis. Nemažos dalies jų dėmesio centre – klimato kaita. Būtent Antarktidoje vyksta pokyčiai, kurie gali turėti pasekmių visam pasauliui.

Šiemet žemyne užfiksuota aukščiausia kada nors registruota temperatūra – 18.3C. Tai yra 0,8 laipsnio daugiau nei ankstesnis rekordas 2015 m. Skaičiuojama, kad jeigu ištirptų visas Antarktidos ledas, jūrų lygis pakiltų daugiau nei 60 m.

Kiti tyrėjai į Antarktidą atvyksta tam, kad geriau suprastų jos ekosistemas. Taip pat giedras dangus virš žemyno ir jo sausas, šaltas oras mokslininkams leidžia atlikti kosmoso stebėjimus.

Lauko tyrimai Antarktidoje yra brangūs, todėl mokslininkai vyksta į žemyną tik tuomet, kai to darbo jie negali atlikti niekur kitur pasaulyje.

Naujai atvykusiems tyrėjams pirmiausiai tenka susidurti su atšiauriu klimatu, o tuomet susitaikyti, kad yra neįtikėtinai toli nuo civilizacijos.

Visgi nors pats žemynas yra nuošalus, mokslininkai retai kada būna vienui vieni. Jie gyvena, miega, valgo, dirba kartu nedidelėse tyrimų bazėse.

Dauguma į žemyną atvyksta dideliais laivais, skirtais plaukti atšiauriomis sąlygomis, prasibrauti ir pro storą ledą.

Kai iškelia koją į Antarktidą, jų gyvenimas tampa visiškai kitoks nei namuose. 2,5 metų Antarktidoje praleidęs meteorologas Alexas Gaffikinas „Reuters“ yra pasakojęs, kad žiema čia reiškią nuolatinę tamsą.

Tačiau yra ir pliusų. „Myliu Antarktidą, nes ji tokia svetima ir magiška vieta, – sakė mokslininkas. – Antarktidoje gali pamatyti dalykus, kurių neišvystum niekur kitur, pavyzdžiui, imperatoriškųjų pingvinų kolonijas, milžiniškus ledynus, gigantiškus jūrų gyvūnus.“

Dėl žemos temperatūros ir stiprių vėjų, net ir kasdienės užduotys Antarktidoje gali tapti sudėtingomis. Atšiaurios oro sąlygos reiškia yra normuotą maistą bei ribotas daiktų atgabenimo galimybes.

„Turi naudoti tai, ką turi – šaldytą maistą, konservuotą maistą, o jeigu jau esi visai neviltyje – tuomet sausą maistą“, – pasakojo Rothera bazėje dirbęs virėjas Alanas Sherwoodas.

Prieš daugiau nei pusę amžiaus mokslininkams tekdavo patiems medžioti gyvūnus maistui. Šeštajame dešimtmetyje išleistoje britų bazės Antarktidoje receptų knygoje – patiekalai iš pingvinų kiaušinių, ruonių smegenų, kepti kormoranai. Šiandien medžioti gyvūnus dėl maisto griežtai draudžiama.

Dar vienas iššūkis Antarktidoje – vanduo. Nors apie 90 proc. pasaulio ledo yra Antarktidoje, gyvenimas čia yra lyg gyvenimas dykumoje. Gyventojai neturi neišsenkančių vandens atsargų, tad žiemą jiems tenka tirpdytis sniegą. Vasarą jie naudoja vamzdžius, kad išgautų vandenį iš dirbtinių lagūnų, į kurias subėga tirpstantis sniegas.

Būtinas dalykas žemyne yra ir apsauginis kremas. Tyrėjai Pietų ašigalyje gauna iki 5 kartų didesnį ultravioletinių spindulių kiekį nei rekomenduojama.

Prieš atvykstant į Antarktidą privalu išklausyti ir išgyvenimo bei saugumo kursus. „Nereikia būti raketų inžinieriumi, kad suprastum, kokia atšiauri čia aplinka“, – sakė Jenny Blamey, „Biosciences Foundation“ tyrimų direktorė.

Pavyzdžiui, 2018 m. penki amerikiečiai tyrėjai liko įkalinti saloje netoli Antarktidos krantų dėl blogų oro sąlygų. Laimei, Argentinos ledlaužiui pavyko juos išgelbėti po kelių valandų.

2020-ieji atnešė naują iššūkį – COVID-19. Ištisus mėnesius Antarktida buvo vienintelis žemynas, neturintis nė vieno teigiamo atvejo, tačiau gruodžio pabaigoje pranešta, kad COVID-19 diagnozuotas 36-iems žmonėms Čilei priklausančioje tyrimų bazėje.

Žemyne dirba ne tik mokslininkai, bet ir šimtai darbuotojų, užtikrinančių jų darbo sąlygas – interneto, telefono ryšį. Jie su sraigtasparniais gali pasiekti ir nuošalias vietas, kad užtikrintų, jog visa įranga veikia taip, kaip turi. Jie gelbsti ir buityje – taiso tai sniego roges, tai kitą techniką bazėse.

Nors darbuotis Antarktidoje reikalauja daug prisitaikymo prie sudėtingų sąlygų, gyvenimas bazėse gali atrodyti pakankamai įprastas. Žmonės sportuoja, valgo, dirba, net balsuoja rinkimuose.

Įdomu ir tai, kad nepaisant nuošalumo, pasirūpinama ir religinėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, į Rusijos Bellingshausen bazę vis atsiunčiamas kunigas.

Prieš pora metų Antarktidą lankė ir panevėžiečiai Audrius ir Alma Sutkai. „Ten kitas pasaulis, kita dimensija“, – įspūdžiais su 15min tuomet dalijosi Audrius. Ne tik žemynas stulbina, bet ir patekimas į jį – keliautojams teko perplaukti viena pavojingiausių vietų planetoje laikomą sąsiaurį.

Komentarai ()