Kas nutiktų jei Rusijos Federacija subyrėtų? Kam atitektų branduolinis arsenalas (Foto, Video) (43)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per 2012 m. prezidento rinkimus Čečėnija atidavė 99,7% savo balsų už V. Putiną, o aktyvumas buvo 99,6%.
Mainais Kadyrovas gauna subsidijas ir laisvę taikyti savo žmonėms neoficialius mokesčius ir islamo taisykles.
Maskva moka didelę sumą diktatoriškai ir korumpuotai Čečėnijai už tai, kad R. Kadyrovas apsimeta Rusijos dalimi ir pažadėjo lojalumą V. Putinui.
Jei Putinui baigsis pinigai, Čečėnija galėtų būti pirmoji, kuri atsiskirtų. Tai turėtų dramatišką poveikį likusiam Šiaurės Kaukazo regionui.
Kaimyninis Dagestanas, kur kas didesnė ir sudėtingesnė respublika nei Čečėnija, gali susiskaidyti. Kaukazo konfliktas kartu su Rusijos centrinės valdžios silpnumu gali paskatinti kitus regionus atsiriboti nuo Maskvos problemų.
Kitos respublikos
Tatarstanas, kuriame gyvena 2 mln. musulmonų totorių ir 1,5 mln. etninių rusų, gali pasiskelbti atskiru chanatu, kuris buvo XV a. Jis turi tvirtą identitetą, įvairialypę ekonomiką, kuriai priklauso nuosava naftos įmonė, ir gerai išsilavinusią valdančiąją klasę. Tai užmegztų ypatingą santykį su Krymu, kurį Krymo totoriai (pagaliau galėdami pretenduoti į savo istorinę žemę) paskelbtų nepriklausoma valstybe.
Uralo regionas tap pat galėtų suformuoti respubliką – kaip tai bandė padaryti 1993 m. – aplink ketvirtąjį pagal dydį Rusijos miestą Jekaterinburgą, arba jis gali sukurti sąjungą su Sibiru.
Pats Sibiras galėtų atgaivinti savo tapatybę, pradedant baze Krasnojarsko ir Irkutsko miestuose, ir pretenduoti į naftos ir dujų turtus, kuriuos parduotų Kinijai.
Kitaip nei Rusija, Kinija gali nelabai domėtis teritorine plėtra į retai apgyvendintus Tolimuosius Rytus ir Sibirą, tačiau ji gali (ir jau dabar) kolonizuoti šiuos regionus ekonomiškai.
Du didžiausi Tolimųjų Rytų miestai Vladivostokas ir Chabarovskas yra ekonomiškai labiau integruoti su Kinija ir Pietų Korėja nei su europine Rusijos dalimi.
Griūtis su atominiais ginklais
Nepaisant gilios Rusijos paranojos, kad Amerika bando ją sugriauti, toks scenarijus yra vienas blogiausių Vakarų košmarų. Tai atveria Rusijos branduolinių ginklų kontrolės klausimą.
Nors vadovavimo centras liktų Maskvoje, visoje Rusijos teritorijoje išplitusių raketų kontrolės užtikrinimas gali būti sunkesnis, nei buvo po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Tuo metu rusai ir amerikiečiai sėkmingai bendradarbiavo, kad branduolinį arsenalą iš Ukrainos ir Kazachstano perkeltų į Rusiją. Ukrainai buvo įteiktas popieriaus gabalas – vadinamas Budapešto memorandumu, kurį pasirašė Rusija, Amerika ir Didžioji Britanija – kuris garantavo jos teritorinį vientisumą mainais už branduolinių ginklų atidavimą. Dabar Rusijos įvykdyta Krymo aneksija padarė tokį susitarimą beverčiu.
Trumpai tariant, Rusija, vadovaujama V. Putino, yra daug trapesnė nei atrodo. Senas Rusijos įprotis dar kartą atsiskleidžia: režimas mėgaujasi savo pergalėmis prieš Gruziją ir Sirijoje, Krymo aneksija ir karu Ukrainoje, nepaisydamas tikro šalies iššūkio - jos technologinio, karinio ir ekonominio išsivystymo.
