Naujausi NASA palydovų stebėjimo duomenys atskleidė, kad Arkties vandenyno ledo danga dabar yra pati ploniausia nuo tokių stebėjimų pradžios. Mokslininkai prognozuoja, kad 2020 – 2040 m. Arktyje vasaros metu ledo visai nebeliks, o kai kurie tvirtina, kad taip atsitiks jau po 4 metų. Ne ką geresnės prognozės ateina ir iš Antarktidos, kurioje įtrūko Wilkinso ledo šelfas.

Sparčiai plonėjanti Arkties ledo danga

Nors NASA stebėjimų duomenys liudija, kad šių metų žiemą ledo plotas Arktyje padidėjo iki 9,36 mln. kvadratinių kilometrų – 451 200 kv. km daugiau, nei rekordiniais 2006-aisiais, kai ledo danga šiame vandenyne buvo pati mažiausia, vis tiek dabartinis jūros ledo plotas yra 444 800 kvadratinių kilometrų mažesnis už 1979 – 2000 m. vidurkį. Šią žiemą ledo plotas taip pat buvo rekordiškai mažas – 5 pagal mažumą nuo tokių stebėjimų pradžios, rašo dienraštis „Daily Telegraph“.

Be to, nustatyta, kad šią žiemą ledo danga Arktyje buvo ploniausia istorijoje. Vos 10 proc. viso jūros ledo yra 2 ar daugiau metų senumo, didžiąją jo dalį sudaro jaunas ledas. 1981 – 2000 m. daugiametis ledas sudarė vidutiniškai 30 proc. ploto. Pasak specialistų, tai reiškia, kad šiuo metu ledo kiekis Arktyje veikiausiai yra pats mažiausias nei bet kada anksčiau.

Pasak JAV Kolorado universiteto Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro mokslininko Walto Meiero, per pastaruosius du dešimtmečius dėl pasaulinio atšilimo ledo plotai Arktyje „dramatiškai“ traukiasi. Pasak jo, per 6 praėjusius metus buvo pasiekti 6 mažiausio ledo ploto metiniai rekordai.

W. Meieras teigia, kad plonesnei jūros ledo dangai kyla didesnis pavojus ištirpti vasaros sezono metu, ir prognozuoja, kad Arkties vandenynas tarp 2020 ir 2040 metų vasaromis išvis liks be ledų, nors esą „įmanoma, kad tai nutikti net 2013 metais“.

„Dėl didėjančio anglies dvideginio kiekio atmosferoje ir „šiltnamio efekto“ temperatūra vis didėja. Net jei sustabdytume tokias emisijas, temperatūra nesiliaus kilusi, o daugiau energijos sugeriantis vandenynas dar labiau paspartins ledo tirpimą“, - sakė mokslininkas.

Nors ledo ploto Arktyje matavimai iš kosmoso buvo pradėti tik 1979 metais, specialistai yra įsitikinę, kad dabartinis jūros ledo plotas yra pats mažiausias bent per 100 metų. Apie tai esą galima spręsti iš ankstesnių Arkties tyrimų duomenų.

W. Meiero teigimu, ko gero paskutinį kartą Arktis buvo visiškai išsivadavusi nuo ledų prieš kelis šimtus tūkstančių metų, o į dabartines panašios sąlygos buvo susiklosčiusios maždaug prieš 700 – 800 metų. Mokslininkas teigia, kad ledai Arktyje tirpsta kur kas greičiau, nei buvo manyta, o šį procesą spartina pramoninė žmonijos veikla.

Iki šiol didžioji Arkties ledo dalis išsilaikydavo bent vieną vasarą, dažniausiai – kelias. Tačiau situacija „dramatiškai keičiasi“, tvirtina specialistai.

Pasak jų, Arkties vandenynas dažnai vadinamas Žemės oro kondicionieriumi, nes jūros ledas padeda atvėsinti planetą atspindėdamas saulės energiją atgal į kosmosą. Tačiau ledui tirpstant energiją sugeria atviras vandenynas, taip didindamas vandens ir oro temperatūrą.

Klimatologai perspėja, kad Arkties ledo tirpimas paveiks ne tik regiono gyvūniją, pavyzdžiui, baltuosius lokius, bet ir orus viso pasaulio mastu, nes didėjanti vandenyno temperatūra atsilieps ir atmosferos šiltėjimui. Be to, Arkties vandenynui laisvinantis nuo ledų gali kilti įtampa tarp įvairių šalių dėl prieinamais tampančių regiono mineralinių resursų ir naujų laivybos kelių, rašo „Daily Telegraph“.

Tačiau ar tikrai viskas taip blogai? Dabartiniam pasauliui ir jo nusistovėjusiai tvarkai - tikriausiai. Tačiau dar iš istorijos žinoma, jog garsusis vikingas Erikas Rudasis, aptikęs Arktikoje didžiulę žalią salą, būsimųjų jos gyventojų džiaugsmui pavadino ją Grenlandija (Žalia žemė). Čia suklestėjo žemės ūkis, žemė davė didelius derlius. Rojaus gyvenimas čia tęsėsi tol, kol šią žemę sukaustė amžinas įšalas. Taigi, šis regionas jau ne kartą buvo užšalęs ir tikriausiai dar ne kartą atšils.

Antarktidoje įtrūko Wilkinso ledo šelfas

Panašūs procesai vyksta ir Antarktidoje - joje įtrūko Jamaikos dydžio ledo šelfą su dviem salomis jungiantis ledo tiltas, praneša BBC. Mokslininkai teigia, kad tilto įtrūkimas gali reikšti, kad Wilkinso ledo šelfas yra ties sugriuvimo riba ir yra papildomas regione greitai vykstančių pokyčių įrodymas.

Vakarinėje Antarktidos pusiasalio dalyje išsidėstęs Wilkinso šelfas traukiasi nuo dešimto dešimtmečio. Mokslininkai laikė ledo tiltą svarbiu barjeru, laikančiu likusią šelfo dalį vietoje. Sugriuvus tiltui, ledas galės lengviau judėti tarp Charcot ir Latady salų į atvirą vandenyną.

Praėjusią savaitę Europos kosmoso agentūros palydovų padarytose nuotraukose matyti, kad ant tilto atsidaro įtrūkimų. Nuotraukose užfiksuota, kaip vakarinėje pusiasalio dalyje, kuri tęsiasi nuo kontinento link Pietų Amerikos pietinio smaigalio, naujai susiformavę ledkalniai plūduriuoja į jūrą.

Profesorius Davidas Vaughanas yra su „Britų Antarktidos tyrimo“ mokslininkais dirbantis glaciologas, kuris sausio mėn. ant ledo tilto įtaisė GPS sekimo aparatą, kad galėtų sekti jo judėjimą.

Anot prof. D. Vaughano, jau kelias savaites buvo tikimasi tilto griuvimo ir, anot mokslininko, greičiausiai tas pat laukia ir už jo esančio ledo šelfo.

„Mes žinome, kad nuo 4 deš. [Wilkino ledo šelfas] buvo visiškai arba labai stabilus ir tada 10 deš. pabaigoje jis pradėjo trauktis. Vis dėlto mes įtariame, kad jis buvo stabilesnis daug ilgesnį laiko tarpą, nei šis“, - BBC News sakė prof. D.Vaughanas.

Neabejotinai, ašigaliuose vyksta procesai, kurių mokslas dar nėra stebėjęs tiesiogiai. Nors netiesioginio klimato kaitos įrodymų yra daug - sukurta ištisa klimato svyravimų istorija. Tačiau kaip tokie svyravimai paveiks mūsų dabartinį pasaulį? Pasakyti sudėtinga - nors didžiausias pavojus kyla dėl pakilsiančio vandens lygio tankiai apgyvendintoms pakrančių teritorijoms, bet ar tai sukels globalinius kataklizmus, tokių duomenų nėra.

Komentarai (9)