Neįtikėtinas atradimas: skėriai gali užuosti vėžines ląsteles (1)
Mokslininkai įrodė, kad skėriai geba atskirti sveikas žmogaus ląsteles nuo vėžinių, naudodamiesi uosle. Jei pavyks išsiaiškinti, kaip šį gebėjimą panaudoti medicinos prietaisuose, atsivers didžiulės vėžio gydymo perspektyvos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar geriau, vabzdžiai iš tiesų gali atpažinti atskiras vėžio ląstelių linijas, o tai leidžia manyti, kad galima nustatyti ir vėžio tipą.
Tyrimo rezultatai, paskelbti svetainėje, skirtoje publikuoti tyrimus iki recenzavimo, teikia vilčių ankstyvam vėžio nustatymui.
„Jei mums pavyks, vėžys taps išgydoma liga“, – sakė mikrobiologas Kristoferis Kontagas iš Mičigano valstybinio universiteto.
Visa tai įmanoma dėl lakiųjų organinių junginių (LOJ), kuriais kvėpuojame ir kurie, mokslininkų žiniomis, pakinta, kadangi vėžys trikdo atskirų ląstelių medžiagų apykaitos procesus.
Šioje vietoje į pagalbą pasitelkiami skėriai – vabzdžiai, kuriuos mokslininkai nuolat naudoja kvapų tyrimams.
Naudodami prie skėrių smegenų pritvirtintus elektrodus, komanda galėjo išmatuoti vabzdžių reakciją į dujų mėginius iš skirtingų ląstelių ir nustatyti signalų profilius, atspindinčius jų uodžiamas chemines medžiagas.
Šiame konkrečiame tyrime buvo tiriamas tik burnos vėžys, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad dėl skirtingų susidarančių lakiųjų organinių junginių požymių tokiu pat būdu būtų galima aptikti ir kitų rūšių vėžį.
Įvairių tipų vėžio atveju, kai vėžys aptinkamas 4 stadijoje, išgyvenamumas yra apie 10-20 proc. Tuo tarpu kai vėžys pastebimas 1 stadijoje, pacientai turi 80-90 proc. tikimybę išgyventi – tai didžiulis skirtumas.
Galutinis komandos tikslas – perprasti vabzdžių smegenis ir šią informaciją panaudoti ligų diagnozavimui.
„Teoriškai galėtumėte kvėpuoti per prietaisą ir jis galėtų aptikti ir atskirti kelis vėžio tipus ir net nustatyti, kokios stadijos yra liga“, – sakė Mičigano valstybinio universiteto biomedicinos inžinierius Debajitas Saha.