Istorinis pasiekimas: mokslininkai skelbia sukūrę pirmąjį vaistą nuo pasaulyje sparčiai plintančios ligos ()
Medicinos pasaulyje – ilgai laukta žinia. Paskelbti klinikinio tyrimo rezultatai apie pirmąjį vaistą, kuris lėtina smegenų ląstelių nykimą sergant Alzheimerio liga. Pasiekimas – išskirtinis, nes iki tol visi bandymai sukurti priemonę Alzheimerio ligai gydyti baigdavosi nesėkme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma. Daugelis pasaulio visuomenių, įskaitant ir Lietuvos, sparčiai senėja. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais iki 2030 metų demencija sergančių pacientų skaičius gali išaugti iki 78 mln., o iki 2050 metų – pasiekti 139 mln.
Pagaliau aplankiusi sėkmė
Visgi, nors ir skelbiama apie proveržį, naujasis vaistas – lekanemabas – pasižymi nedideliu poveikiu ir šiuo metu verda diskusijos dėl jo reikšmės Alzheimeriu sergantiems pacientams.
Vaistas veiksmingas tik ankstyvosiose ligos stadijose, tačiau dauguma atvejų pastebima ir diagnozuojama jau pažengusi Alzheimerio liga. Taigi, naujausią vaistą bus galima pritaikyti tik mažai daliai pacientų.
Lekanemabo veikimas nukreiptas prieš Amiloido-beta peptidą, kuris kaupiasi Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse.
Kai kurie mano, kad medicinos tyrimų srityje, kuri ilgus metus buvo paženklinta neviltimi ir nusivylimais, naujausi tyrimo rezultatai žymi pergalingą lūžį.
Jungtinės Karalystės Alzheimerio tyrimų centras pranešė, kad paskelbtos išvados yra „reikšmingos“.
Profesorius Johnas Hardy – vienas žinomiausių Alzheimerio tyrėjų pasaulyje, pasiūlęs galimą vaisto nuo šios ligos veikimo mechanizmą – pasiekimą pavadino „istoriniu“, ir pridūrė, kad jis nuteikia optimistiškai ir gali duoti naują pradžią Alzheimerio ligos gydymo srityje.
Edinburgo universiteto profesorė Tara Spires-Jones sakė, kad rezultatai „ypač svarbios, nes ilgą laiką patyrėme vien tik nesėkmes“.
Šiuo metu Alzheimerio liga sergantiems žmonėms skiriami kiti vaistai, nukreipti prieš jaučiamus simptomus, tačiau nė vienas medikamentas nepakeičia ligos eigos. Lekanemabas yra antikūnas – panašus į tuos, kuriuos organizmas gamina, kad pultų virusus ar bakterijas.
Lekanemabas buvo sukurtas taip, kad „lieptų“ imuninei sistemai pašalinti amiloidą iš smegenų.
Amiloidas yra baltymas, besikaupiantis tarpuose tarp smegenų neuronų ir sudarantis apnašas, kurios yra vienas iš Alzheimerio ligos požymių.
Ketvirtadaliu sulėtintas ligos progresas
Didelio masto klinikiniame tyrime dalyvavo 1795 savanoriai, sergantys ankstyva Alzheimerio ligos forma. Jiems lekanemabo infuzijos buvo atliekamos kas dvi savaites.
Rezultatai pristatyti San Franciske (JAV) vykusioje konferencijoje ir paskelbti žurnale „New England Journal of Medicine“, bet pabrėžta, kad tai nėra stebuklingas vaistas. Liga ir toliau mažino pacientų smegenų pajėgumus, tačiau pastebėta, kad per 18 mėnesių gydymo laikotarpį pavyko ketvirtadaliu sulėtinti šį procesą.
Pateiktus duomenis jau vertina JAV vaistų reguliavimo institucijos, kurios netrukus nuspręs, ar lekanemabas gali būti patvirtintas platesniam naudojimui. Gydymo kūrėjai – farmacijos bendrovės „Eisai“ ir „Biogen“ – kitąmet planuoja pradėti vaisto patvirtinimo procesą kitose šalyse.
78 metų Davidas Essamas iš Kento grafystės (Jungtinė Karalystė) dalyvavo minėtame klinikiniame tyrime.
Dėl ligos vyras nustojo dirbti staliumi, nes paprasčiausiai ėmė pamiršti, kaip naudoti įrankius. Dabar jis naudoja skaitmeninį laikrodį, nes negali pasakyti laiko žiūrėdamas laikrodžio ciferblatą.
„Jis nėra toks, koks buvo anksčiau. Davidui dažnai reikia pagalbos, nes iš jo atminties nebeliko beveik nieko“, – sakė Davido žmona Cheryl. Moteris teigė, kad klinikinis tyrimas šeimai suteikė vilties.
„Būtų nuostabu, jei kas nors galėtų sulėtinti Alzheimerio ligos eigą ar apskritai sustabdytų jos progresavimą. Tai labai baisi ir bjauri liga“, – sakė pats Davidas.
Ar pacientai pajus naudą?
Medicinos bendruomenėje jau verda diskusijos, ar lekanemabas turės poveikį, kurį pastebėtų pacientai.
Lėtesnis tyrimo dalyvių sveikatos būklės blogėjimas buvo nustatytas, atsižvelgiant į jų simptomų vertinimą. Tai 18 taškų skalė, kuri leidžia įvardyti, kiek pažengusi demencija. Vaistą gavusių pacientų rezultatas buvo vidutiniškai 0,45 taško geresnis.
Profesorė T.Spires-Jones nurodė, kad vaisto poveikis nebuvo žymus, bet tikino, kad vis tiek jį naudotų.
Gydytoja Susan Kohlhaas iš Alzheimerio tyrimų Jungtinėje Karalystėje (JK) teigė, kad tai „kuklus efektas... bet suteikia gydytojams atspirties tašką“, o vėliau pasirodysiantys naujos kartos vaistai turėtų būti geresni.
Tiesa, pastebėtos ir su nauju gydymu susijusios rizikos. Kompiuterinės tomografijos tyrimai parodė, kad vaistą gavę pacientai susidūrė su 17 proc. smegenų kraujavimo ir 13 proc. smegenų patinimo rizika. Apskritai, 7 proc. vaistą vartojusių žmonių, turėjo nutraukti gydymą dėl šalutinio poveikio.
Esminis klausimas – kas nutinka po 18 mėnesių trukmės gydymo lieka be atsakymo, nes dar reikia palaukti.
Gydytoja Elizabeth Coulthard, gydanti pacientus Šiaurės Bristolio ligoninėje, teigia, kad Alzheimerio pacientai vidutiniškai šešerius metus gyvena savarankiškai, kol prasideda lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas.
Jei vaistas Alzheimerio ligą iš tikrųjų sulėtina ketvirtadaliu, tai reiškia papildomus 19 savarankiško gyvenimo mėnesių. „Bet mes to dar nežinome“, – per anksti neapsižiaugti stengiasi gydytoja.
Atsiradus vaistui, kuris keičia ligos eigą, kyla klausimų ar sveikatos priežiūros įstaigos yra pasirengusios jį naudoti.
Vaistai turi būti skiriami ankstyvoje ligos stadijoje, kol demencija dar nepadarė daug žalos smegenims. Tačiau gydytojų dėmesio dažniausiai sulaukia pacientai, kuriems Alzheimerio liga jau yra pažengusi.
Susirgimą būtų galima nustatyti anksčiau, jei pacientai nedelstų kreiptis į medikus vos pastebėję menkiausius atminties sutrikimus, o gydytojai paskirtų tyrimus, reikalingus Alzheimerio ligai ir kitoms demencijos formoms nustatyti. Šiuo metu amiloido kiekis ištiriamas vos 1–2 proc. Alzheimeriu sergančių pacientų.
Alzheimerio draugija teigia, kad daugiau nei 850 tūkst. suaugusių JK gyventojų serga tam tikra demencijos forma, daugiau nei pusė – Alzheimerio liga. Visiems jiems reikėtų atlikti amiloidų tyrimus.
Mokslininkai taip pat pabrėžė, kad amiloidas yra tik viena sudėtingo Alzheimerio ligos paveikslo dalis ir gydymas neturėtų susitelkti tik į šį baltymą.
Imuninė sistema ir uždegiminiai procesai yra tampriai susiję su liga. Taip pat negalima pamiršti, kad toksiškas tau baltymas aptinkamas ten, kur miršta smegenų ląstelės.
Medikai greito progreso nesitiki, tačiau viliasi, kad naujausias atradimas įkvėps tolesnius tyrimus, kurie palengvins ateities kartų kovą su Alzheimerio liga ir kitų formų demencijomis.
Parengta pagal BBC inf.
