Tyrimai rodo, kad po vienos nemiegotos nakties žmogaus smegenys atrodo metais „vyresnės“ ()
Tyrimas rodo, kad vos viena naktis, kai trūksta miego, gali būti susijusi su struktūriniais smegenų pokyčiais, panašiais į tuos, kurie pastebimi senstant.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime teigiama, kad vos vieną naktį neišsimiegojus smegenys gali atrodyti senesnės: tarsi per naktį staiga būtų pasenusios 1–2 metais. Tačiau atrodo, kad šie pokyčiai išnyksta gerai pailsėjus.
Tyrimo metu naudodami mašininį mokymąsi mokslininkai iš neišsimiegojusių žmonių smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) nuotraukų nustatė „smegenų amžių“, kurį palygino su tų pačių žmonių smegenų MRT nuotraukomis, padarytomis po visos nakties miego. Žurnale „Journal of Neuroscience“ paskelbti rezultatai rodo, kad visiškai nepamiegojus vieną naktį smegenyse atsiranda pokyčių, panašių į tuos, kurie pastebimi po vienerių ar dvejų metų senėjimo.
Smegenų amžius yra „labai įdomus rodiklis, kai norima pažvelgti, kaip jis keičiasi dėl miego stygiaus“, sako Kalifornijos universiteto psichiatrijos ir bihevioristikos mokslų docentė Judith Carroll.
Tyrėjai rėmėsi penkiais esamais duomenų rinkiniais, kuriuose keturiose grupėse buvo 134 dalyvių duomenys: visiško miego trūkumo (nemiegojo vieną naktį), dalinio miego trūkumo (miegojo tris valandas per vieną naktį), lėtinio miego trūkumo (miegojo po penkias valandas per naktį penkias dienas iš eilės) ir kontrolinės grupės (miegojo aštuonias valandas kiekvieną naktį). Kiekviena grupė prieš miego trūkumą turėjo bent vieną bazinio miego naktį, kai miegojo aštuonias valandas.
Po kiekvienos nakties visiems buvo daromas magnetinio rezonanso tyrimas – kad tyrėjai galėtų palyginti, kaip atrodė jų smegenys prieš ir po miego trūkumo bei po visos nakties poilsio.
Tyrėjai nustatė tariamą dalyvių smegenų amžių naudodami mašininio mokymosi algoritmą „brainageR“, kuris buvo apmokytas remiantis daugiau nei 3000 žmonių duomenų. Šis viešai prieinamas algoritmas pagal smegenų magnetinio rezonanso nuotraukas numato chronologinį žmogaus amžių – remdamasis tuo, kaip pagal jų audinių ir skysčių tūrį paprastai atrodo tam tikro amžiaus sveikos smegenys.
Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai nustatė, kad grupę, kuri vieną naktį nemiegojo, „brainageR“ įvertino kaip vidutiniškai vieneriais ar dvejais metais vyresnius nei pagal pradinius duomenis. Šie skirtumai išnyko po pilnos nakties miego.
Dalinio ir lėtinio miego trūkumo grupių amžiaus prognozės, palyginti su kontroline grupe, reikšmingai nesiskyrė.
Šie rezultatai sutampa su ankstesniais tyrimais apie miego trūkumo poveikį smegenims. Yra įrodymų, kad nemiegojusių žmonių smegenyse vyksta kelių rūšių pokyčiai, įskaitant skysčių pasiskirstymo ir pilkosios medžiagos tūrio pokyčius.
Šis „plačiai paplitęs smegenų morfologijos pokytis būtų užfiksuotas ir taikant šį smegenų amžiaus nustatymo metodą“, sako tyrimo vyresnysis autorius, Neuromokslų ir medicinos instituto profesorius dr. Davidas Elmenhorstas. Jis tyrimo rezultatus įvardijo ne kaip tikrą senėjimą, o kaip pokyčius, kuriuos mašininio mokymosi algoritmas interpretavo kaip senėjimą.
Kadangi tyrimo metu šis pokytis nustatytas tik visiško miego trūkumo grupėje, sunku pasakyti, ką rezultatai gali reikšti apie miego trūkumo poveikį realiame gyvenime, sako J.Carroll. „Nesu tikra, ar galime ką nors pasakyti apie ilgalaikį lėtinio miego netekimo poveikį“, – teigia ji.
Tyrimas taip pat buvo palyginti nedidelės imties. D.Elmenhorstas sakė, kad didesnė imtis galėtų išryškinti mažesnį poveikį kitose grupėse – pavyzdžiui, smegenų amžiaus padidėjimą keliais mėnesiais. Į būsimus tyrimus taip pat galėtų būti įtraukti žmonės, kurie patiria lėtinį miego trūkumą; pavyzdžiui žmonės, dirbantys pamaininį darbą, sako J.Carroll.
„Daugeliui žmonių tikrai sunku miegoti [dieną], kai jie budi visą naktį, – teigia ji. – Kažkam, kas atidžiau pažvelgtų į šias grupes, manau, tai galėtų būti tikrai vertinga ir informatyvu“.
Parengta pagal „Live Science“.
