Rado įrodymų, kad žmonija kaip rūšis vis dar evoliucionuoja ()
Mes, žmonės, nuo savo beždžioniškųjų protėvių atsiskyrėme maždaug prieš 7 milijonus metų – bet neseni tyrimai nustatė 155 naujus mūsų evoliucinės praeities genus, iš kurių kai kurie būdingi tik žmonėms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujieji genai ne tik nauji, bet taip pat yra maži – vadinamieji mikrogenai, atsiradę iš mažyčių DNR fragmentų. Tačiau tai nereiškia, kad jie neturi didelės įtakos – nes manoma, kad jie gali turėti reikšmės tam tikrų ligų ir augimo defektų atsiradimui.
Projekto mokslininkai mūsų evoliucijos įrodymų ieškojo peržiūrėdami jau egzistuojančias funkcinių genų duomenų bazes ir naudodamiesi jomis grįždami atgal bei kurdami evoliucijos medžius, kuriuose stebimos kelios stuburinių grupės.
„Šis projektas prasidėjo dar 2017 m., nes mane domino naujų genų evoliucija ir panorau išsiaiškinti, kaip šie genai atsirado, – pranešime cituojamas Biomedicinos mokslų tyrimų centro „Alexander Fleming“ Vari (Graikija) mokslininkas ir pagrindinis atradimo autorius Nikolaosas Vakirlis. – Keletą metų jis buvo atidėjinėjamas, kol buvo paskelbtas kitas tyrimas, kuriame buvo labai įdomių duomenų, leidusių mums pradėti šį darbą“.
Apsiginklavusi papildomais duomenimis, komanda sugebėjo nustatyti 155 naujus genus, atsiradusius iš DNR fragmentų, iš kurių du yra visai neseni ir būdingi tik žmonėms – ir tai rodo, kad mes kaip rūšis vis dar evoliucionuojame. Bet dar reikia nustatyti, ar tokie mikrogenai turi didelę biologinę reikšmę.
„Ateities tyrimuose bus labai įdomu suprasti, ką šie mikrogenai gali veikti ir ar jie gali būti tiesiogiai susiję su kokiomis nors ligomis“, – tęsė N.Vakirlis.
Ląstelių kultūrose jau nustatyti 44 iš 155 genų, kurie, atrodo, yra susiję su augimo defektais – ir dar trys su DNR žymenimis, žyminčiais tokias ligas kaip raumenų distrofiją, pigmentinį retinitą ir Alazami sindromą. Tačiau nustatyti visą jų biologinę reikšmę bus sudėtinga, nes eksperimentiniai bandymai su žmogaus vystymusi yra tikras etinis minų laukas.
Vis dėlto mokslininkai tikisi rasti būdų, kaip išbandyti tai, ką jau rado – ir ateityje atrasti daugiau.
„Šiuos genus patogu ignoruoti, nes juos labai sunku ištirti, tačiau manau, kad bus vis labiau pripažįstama, jog į juos reikia žiūrėti ir atsižvelgti, – sako Dublino Trejybės koledžo mokslininkė ir vyriausioji tyrimo autorė Aoife McLysaght. – Jei esame teisūs dėl to, ką manome, kad žinome, žmogaus genome slypi daug daugiau funkciniu požiūriu svarbių dalykų“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell Reports“.
Parengta pagal „IFL Science“.
