R. Stukas. Ką valgyti esant dideliam karščiui? (8)
Pirmiausia reikėtų gerti daug skysčių. Geriausia silpnos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo, jis yra nesūrus, arba mineralizuotas vanduo – stalo vanduo. Siūloma atsisakyti gaiviųjų gėrimų su dirbtiniais saldikliais, kadangi jie ne malšina, bet didina troškulį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Organizmui per parą reikia 2,5 litro skysčių, tačiau karštą vasaros dieną vandens poreikis gali padidėti net iki 5 litrų. Pavyzdžiui, aktyvus poilsis gamtoje – važinėjant dviračiu karštą vasaros dieną vandens poreikis gali išaugti net iki 6 litrų. Dirbant sunkų fizinį darbą – net iki 7 litrų skysčių. Pagrindinis dalykas – gerti labai daug skysčių, o troškulys yra signalas, kad reikia gerti.
Kadangi per karščius organizmui ir taip tenka didelis krūvis, nereikėtų valgyti per daug riebių, keptų patiekalų. Į maisto racioną siūloma įtraukti kiek galima lengvesnį maistą, kuriame yra stambiamolekulinių angliavandenių, polisacharidų. Tradiciškai pusryčiams siūloma valgyti įvairių kruopų košes, dribsnius, užpiltus karštu vandeniu ar kakava, pienu, kad jie išbrinktų. Tokią lengvą košę tiktų valgyti pusryčiams.
Pietums reikėtų atsisakyti riebių patiekalų, geriau tiktų valgyti žuvies patiekalus su kiek galima daugiau šviežių daržovių, nes jos turi ir skysčių, ir mineralų, ir vitaminų. Karštą vasaros dieną žmogus prakaituoja, su prakaitu praranda dalį mineralinių medžiagų ir dalį vandenyje tirpių vitaminų, o šviežios daržovės padės atkurti tą balansą. Iš mėsos patiekalų tiktų liesa mėsa – paukštiena be odos arba liesa jautiena. Daugelis mano, kad veršiena yra dietinis produktas, tačiau joje yra didelis cholesterolio kiekis. Mitybos paįvairinimui ji tinka, bet tai nėra ta mėsa, kuri turėtų būti valgoma kasdien. Itin karštą dieną geriau rinktis vištieną, liesą mėsą, žuvį su dideliu šviežių daržovių kiekiu. Siūloma mėsos patiekalą valgyti su dviguba šviežių daržovių porcija, kad gautume daugiau vitaminų, mineralų, lengvai įsisavinamų angliavandenių, iš kurių greitai išsilaisvina energija, ir mes jausimės energingi ir žvalesni. Riebalai – lėtas energijos šaltinis, energija iš jų išsilaisvina lėtai. Taip pat geriausia, kad maistas būtų šiltas, o ne šaltas. Jei valgome šaltibarščius, jie atgaivina kaip šalta sriuba, o jeigu valgom antrą patiekalą, jis turėtų būti šiltas.
Vakarienei reikėtų rinktis lengvesni maistą: varškę su šviežiomis uogomis, varškę su jogurtu. Uogomis galima gardinti kefyrą, rūgpienį, jogurtą. Tai – gaivus ir maistingas patiekalas vakarienei. Tinka blyneliai su varške, su trintomis šviežiomis uogomis. Reikėtų atsisakyti uogienių, nes dabar yra šviežių uogų, nereikėtų uogų gardinti ir cukrumi, galima surasti saldesnių uogų, pavyzdžiui, šilauogių, kuriose yra labai daug svarbių oksidantų.
Esant dideliems karščiams gali iš viso dingti apetitas, todėl jei žmogus nenori valgyti, per jėgą to daryti nereikėtų. Organizmo poreikį maistui reguliuoja alkis, tai signalas, kad organizmui reikia medžiagų, tačiau jei žmogus valgyti nenori, nereikia kišti per prievartą, geriau gerti kuo daugiau skysčių. Karštą vasaros dieną 2,5–3 litrai skysčių – tai minimumas, kiek reikėtų išgerti. Tačiau nereikia išgerti per kartą puslitrį, gerti reikia nedideliais gurkšneliais ir dažnai. Jokiu būdu netinka manyti, kad atsigėriau per pusryčius ir atsigersiu per pietus. Reikia gerti nuolat, po porą gurkšnių ir su savimi turėti mineralinio ar mineralizuoto vandens net būnant mieste.
Doc. dr. Rimantas Stukas
