Svarbus įprotis. „Aprūpins širdį visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis.“ Rekomenduoja kardiologė ()
Šis įprotis leis aprūpinti širdį visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Širdis yra vienas iš svarbiausių žmogaus kūno organų. Ne veltui su tuo asocijuojasi geriausios ir nerimą keliančios gyvenimo akimirkos: šis mažas „būgnas“, pumpuojantis kraują jūsų kūne, reaguoja net į menką patirtį.
Tačiau kartais šis kūno „muzikinis instrumentas“ nustoja groti arba nedaro taip, kaip mes norime. Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir džiaugtis sveika širdimi iki senatvės, šiuo organu reikia tinkamai rūpintis nuo mažens.
Kardiologai teigia, kad kasdienis įprotis Nr. 1 gali padėti aprūpinti širdį visomis jai reikalingomis maistinėmis medžiagomis.
Pasak Minesotos prevencinės kardiologijos klinikos įkūrėjos Elizabeth Klodas, sveikos širdies paslaptis – subalansuota mityba.
Ji pateikė savo mitybos pavyzdį, pabrėždama, kad ją daugiausia sudaro vaisiai, daržovės, grūdai, kiaušiniai ir žuvis, tačiau visiškai neįtraukiama mėsos.
„Tiesiog stengiuosi maitintis subalansuotai, valgau daug pupelių ir ankštinių daržovių, nesmulkintų grūdų, lapinių žalumynų, vaisių ir daržovių, riešutų ir sėklų. Taip pat valgau žuvį ir šiek tiek kiaušinių. Beveik kasdien valgau įprastą neriebų graikišką jogurtą ir karts nuo karto varškę. Paprastai vengiu bet kokios mėsos“, – teigia ji.
Metodo esmė ta, kad reikia išmokti maitintis „sąmoningai“ – atsižvelgti į tai, kad per dieną žmogus turi aprūpinti savo kūną ir širdį įvairiais vitaminais ir mineralais.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad reikia stengtis sumažinti sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį savo racione, kad cholesterolio kiekis kraujyje būtų kontroliuojamas ir sumažėtų tikimybė susirgti koronarine širdies liga. Padidėjęs cholesterolio kiekis gali sukelti apnašų kaupimąsi arterijose, vadinamą ateroskleroze, ir padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką.
Todėl specialistė rekomenduoja pirmenybę teikti vaisiams, daržovėms ir liesiems baltymų šaltiniams. Būtent kiaušiniai, riebi žuvis, ankštiniai augalai, paukštiena (bet be odos), kitų rūšių liesa mėsa ir pieno produktai.
Taip pat iš pilno grūdo produktų reikėtų rinktis pilno grūdo duoną ir miltus, pereiti prie daug skaidulų turinčių kruopų, avižinių dribsnių ir pilno grūdo makaronų.
„Dažniausiai pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis arba kuriems yra rizika susirgti, trūksta skaidulų, riebalų rūgščių, omega-3, vitaminų, vadinamųjų sterolių (natūralūs augaliniai komponentai, naudingi cholesterolio kiekiui kontroliuoti)“, – aiškina gydytoja.
Ji teigia, kad pakankamas skaidulų ir augalinių sterolių kiekis sumažina cholesterolio pasisavinimą organizme. Savo ruožtu omega-3 ir riebalų rūgštys padeda sumažinti trigliceridų kiekį ir neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, o antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais ir uždegimu, kurie yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie apnašų susidarymo arterijose.
Žmogus gali pats apsirūpinti visais reikalingais vitaminais, jei orientuojasi į visavertę augalinę mitybą, sako gydytoja.
