Štai kas nutinka nepavalgius pusryčių: prišaukia mirtiną ligą ()
Daugiausia mirčių pasaulyje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Pasirodo, maždaug prie pusės liūdnų atvejų prisideda netinkama mityba. Dažniausiai žmonės raginami sumažinti nesveikų maisto produktų vartojimą. Tačiau svarbu ne tik ką valgome, bet ir kada.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pusryčių nauda kraujotakai
Vėlyva vakarienė ir pusryčių nevalgymas – vakarietiškam gyvenimo būdui įprasti reiškiniai. Pastaraisiais metais ir Lietuvoje išpopuliarėjo vadinamieji brunchai – vėlyvieji pusryčiai.
Pasirodo, kad dėl to gali išsiderinti žmogaus vidinis laikrodis, taip vadinamas cirkadinis ritmas, kuris turi įtakos kraujospūdžio reguliacijai.
Chronomityba – nauja, bet sparčiai besivystanti sritis, kuri padeda suprasti maisto vartojimo laiką, cirkadinį ritmą ir žmogaus sveikatą saistančius ryšius.
Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime mokslininkai naudojo 103 389 dalyvių sveikatos duomenis, kad ištirtų maisto vartojimo ypatumų bei širdies ir kraujagyslių ligų sąsajas.
Siekdami, kad rezultatai nebūtų iškraipyti, tyrėjai atsižvelgė į daugybę veiksnių, ypač į sociodemografinius (amžių, lytį, šeimyninę padėtį ir kt.), mitybos kokybę, gyvenimo būdą ir miego ciklą.
Rezultatai parodė, kad vėlyvas pirmasis dienos valgis, kai praleidžiami pusryčiai, yra susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kiekviena uždelsta valanda reiškia 6 proc. didesnę tikimybę susirgti.
Pavyzdžiui, asmeniui, kuris pusryčius valgo 9 val. ryto, tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra 6 proc. didesnė nei tam, kuris valgo 8 val. ryto.
Netempkite vakarienės į naktį
Panašu, kad širdžiai kenkia ir vėlyva vakarienė. Valgymas po 21 val. yra susijęs su 28 proc. didesne smegenų kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, insulto, rizika, palyginti su valgymu iki 20 val.
Tyrėjų teigimu, šis pavojus ypač ryškus tarp moterų.
Galima sakyti, kad tyrimo rezultatai byloja ir apie protarpinio badavimo naudą. Kuo ilgesnis buvo laikas tarp paskutinio dienos valgio ir pirmojo kitos dienos maisto, tuo mažesnė buvo rizika susirgti smegenų kraujagyslių ligomis.
Tai tik patvirtina mintį, kad pusryčių ir vakarienės nedera atidėlioti.
Išvados, kurių pagrįstumą paneigti arba patvirtinti turės ateities tyrimai, rodo, kad valgymo laiko parinkimas gali būti svarbus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Dieną pradėkite nuo pusryčių ir neatidėliokite vakarienės – labai realu, kad širdis jums padėkos.
Parengta pagal „MedicalXpress“ inf.
