Pirmą kartą užfiksuota mirštančio žmogaus smegenų veikla atskleidė kai ką netikėto (6)
Pirmą kartą stebėta žmogaus smegenų veikla paskutinėmis akimirkomis prieš mirtį parodė ritmišką veiklą, panašią į tą, kuri pastebima sapnuojant. Šie duomenys gali patvirtinti pranešimus apie artimą mirčiai patirtį, kai prieš akis prabėga gyvenimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis atradimas buvo padarytas Tartu universiteto (Estija) daktaro Raulio Vicente prižiūrimam 87 metų vyrui gydant epilepsiją. Vyro smegenų veikla buvo nuolat stebima elektroencefalografijos (EEG) aparatu, kuris padėjo gydytojams aptikti ir valdyti priepuolius, kai jie įvykdavo.
Deja, vyro sveikata pablogėjo, vėliau jį ištiko širdies priepuolis ir vis dar būdamas prijungtas prie EEG aparato metu jis mirė. Dėl šio netikėto įvykio R. Vincente komanda pirmą kartą gavo žmogaus smegenų veiklos prieš mirtį ir po jos įrašą. Tyrimo duomenys buvo paskelbti žurnale „Frontiers in Aging Neuroscience“.
„Išmatavome 900 sekundžių smegenų aktyvumo apie mirties momentą ir nustatėme konkretų tikslą – ištirti, kas vyko 30 sekundžių prieš ir po to, kai nustojo plakti širdis, – pranešime nurodo neurochirurgas ir tyrimo vadovas daktaras Ajmalas Zemmaras iš Luisvilio universiteto (JAV).
Įrašų analizė atskleidė smegenų bangų pokyčius prieš ir po to, kai nustojo plakti širdis, įskaitant tam tikrus bangų tipus, susijusius su aukštesnėmis kognityvinėmis funkcijomis. Paaiškėjo, kad paskutinėmis smegenų veiklos akimirkomis įsijungia bangos, kurios suaktyvėja sapnuojant, atkuriant prisiminimus ir apdorojant informaciją.
„Generuodamos su atminties atkūrimu susijusius virpesius, smegenys gali atkurti svarbiausių gyvenimo įvykių prisiminimus prieš pat mirtį, panašius į tuos, apie kuriuos pranešama per artimą mirčiai patirtį“, – daro prielaidą A. Zemmaras.
Įdomu tai, kad smegenų dar buvo aktyvios net ir tada, kai širdis nustojo plakti – todėl A. Zemmaras sako, kad šie rezultatai kelia naujų klausimų apie gyvenimą ir mirtį.
„Šios išvados kvestionuoja mūsų supratimą apie tai, kada tiksliai baigiasi gyvenimas, ir kelia svarbius tolesnius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su organų donorystės laiku“, – teigia jis.
Tyrimas turi trūkumų – jis buvo sutelktas į vieno atvejo tyrimą, kai asmuo turėjo žinomų smegenų veiklos sutrikimų dėl epilepsijos. Tačiau jis remiasi tyrimais, kurių metu buvo nustatyti panašūs žiurkių smegenų bangų pokyčiai prieš ir po širdies sustojimo.
Taigi, gali būti, kad svarbiausių gyvenimo prisiminimų atkūrimas paskutinėmis smegenų veikimo akimirkomis gali būti biologinė reakcija, pastebima visose rūšyse – tačiau norint padaryti tvirtas išvadas, reikalingi tolesni tyrimai.
Parengta pagal „IFLScience“.
