Europos Komisija pateikė rekomendaciją, kuria siekiama remti valstybių narių pastangas užkirsti kelią vėžiui skiepijant. Joje daugiausia dėmesio skiriama dviejų pagrindinių skiepijimų, kurie gali užkirsti kelią virusinėms infekcijoms, galinčioms sukelti vėžį – nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir hepatito B viruso (HBV) – apimčiai, o taip pat gerinti aprėpties rodiklių stebėseną.

Rekomendacija yra Europos kovos su vėžiu plano, kuris yra vienas iš pagrindinių Europos sveikatos sąjungos ramsčių, dalis. Manoma, kad apie 40 proc. vėžio atvejų ES galima išvengti. Tačiau, remiantis šiandien paskelbta nauja ataskaita, 2021 m. tik apie 5 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų ES valstybėse narėse buvo skirta prevencijai.

Už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas sakė: „Įgyvendindami Europos kovos su vėžiu planą prisiėmėme tvirtą politinį įsipareigojimą pagerinti visų su šia liga susidūrusių mūsų piliečių gyvenimą. Šiandienos pasiūlymu ES teikia paramą valstybėms narėms, kad būtų didinama vėžio prevencija, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir pažeidžiamų gyventojų apsaugai. Prevencija visada bus geresnis kovos su vėžiu būdas, o 40 proc. atvejų yra susiję su priežastimis, kurių galima išvengti; taigi, erdvės pagerinti padėtį tikrai yra.“

Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides sakė: „Prevencija visada geriau nei gydymas. Gimdos kaklelio vėžys ES kasmet nusineša beveik 14 000 gyvybių, kasmet pranešama apie daugiau kaip 16 000 naujų užsikrėtimo hepatitu B atvejų. Pasitelkdami saugias ir veiksmingas vakcinas turime istorinę galimybę pašalinti gimdos kaklelio vėžį ir kitus šių virusų sukeliamus vėžinius susirgimus. Šiandienos pasiūlymas yra svarbi mūsų prevencijos darbo pagal Europos kovos su vėžiu planą – pagrindinį stiprios Europos sveikatos sąjungos, saugančios mūsų piliečių, ypač jaunimo, sveikatą – dalis. Komisija yra pasirengusi visais įmanomais būdais remti valstybes nares, kad kuo mažiau žmonių susidurtų su vėžiu.“

Vėžys, kurio galima išvengti skiepijant

Siekiant panaikinti gimdos kaklelio vėžį ir kitus ŽPV sukeliamus vėžinius susirgimus, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių galvos bei kaklo vėžį ir kitų rūšių anogenitalinį vėžį, Europos kovos su vėžiu plane nustatytas tikslas, kad valstybės narės iki 2030 m. pasiektų 90 proc. mergaičių skiepijimo nuo ŽPV aprėptį ir gerokai padidintų berniukų skiepijimą. Kovos su vėžiu planu taip pat siekiama užtikrinti galimybę skiepytis nuo HBV ir didinti šio skiepijimo aprėptį, visų pirma siekiant užkirsti kelią kepenų vėžiui. Šios vakcinos yra gyvybiškai svarbios siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir palaikyti atsparias sveikatos priežiūros sistemas.

Tačiau norint pasiekti šių tikslų, dar reikia daug nuveikti. Daugelyje valstybių narių mergaičių skiepijimo nuo ŽPV aprėptis yra gerokai mažesnė nei 50 proc., o duomenų apie berniukus ir jaunus suaugusiuosius yra nedaug, be to, labai trūksta duomenų apie skiepijimą nuo HBV.

Į šiandienos rekomendaciją įtrauktos įvairios priemonės, kurių valstybės narės galėtų imtis, kad pagerintų tokio gyvybę gelbstinčio skiepijimo aprėptį, kaip antai:

• suteikti nemokamą ir (arba) visiškai kompensuojamą skiepijimą;
• užtikrinti, kad skiepijimas būtų lengvai prieinamas, visų pirma tikslinėms grupėms ir pažeidžiamoms ar didelės rizikos gyventojų grupėms;
• įtraukti imunizaciją nuo vėžio, kurio galima išvengti skiepijant, į nacionalinius vėžio planus;
• stiprinti komunikaciją, visų pirma pabrėžiant skiepijimo naudą tėvams, jaunimui bei tikslinėms grupėms ir kovojant su klaidinga informacija bei dezinformacija;
• gerinti skiepijimo aprėpties stebėseną ir informavimą apie ją, siekiant nustatyti spragas, kurias gali prireikti pašalinti;
• nustatyti konkretų berniukų skiepijimo nuo ŽPV tikslą;
• stiprinti nacionalines pastangas dėl HBV, kad būtų pasiekti PSO nustatyti 2030 m. tikslai:
  • 95 proc. vaikų turėtų būti paskiepyti nuo HBV (trimis dozėmis);
  • 95 proc. nėščių moterų turėtų būti patikrintos dėl hepatito B;
  • 95 proc. naujagimių turėtų būti laiku (per 24 valandas nuo gimimo) paskiepyti nuo HBV pirmąja doze, be kita ko, stiprinant pažangos siekiant šių tikslų stebėsenos sistemas ir, prireikus, pasinaudojant galima ECDC parama;
• sukurti patikimus elektroninius skiepijimo registrus;
• dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais su kitomis valstybėmis narėmis, siekiant pagerinti nacionalines pastangas.

Europos Komisija taip pat teiks paramą valstybėms narėms įgyvendinant rekomendaciją. Ji pateiks komunikacijos kampanijos pavyzdį, kurį bus galima pritaikyti šalies poreikiams atsižvelgiant į jos ypatumus, siekiant padėti didinti informuotumą apie minėto skiepijimo svarbą. Europos Komisija taip pat padės gerinti stebėseną visoje ES, o Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) iki 2024 m. pabaigos parengs naują nacionalinių skiepijimo nuo ŽPV ir HBV rodiklių suvestinę, kad būtų galima geriau apžvelgti padėtį.

Be to, pagal programą „ES – sveikatos labui“ toliau teikiama didelė finansinė parama valstybėms narėms siekiant skatinti skiepijimą ir kovoti su vėžiu. 2024 m. bus pradėti bendrieji veiksmai, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms didinti skiepijimo nuo ŽPV aprėptį ir kovoti su užkrečiamosiomis ligomis, pavyzdžiui, hepatitu ir ŽIV/AIDS; šiems veiksmams iš ES biudžeto bus skirta 20 mln. EUR.

Komentarai ()