Pirmadienį reikia sniegą kasti, o savaitgalį – nuo kaitrios saulės dengtis. Lietuviai vis dažniau pastebi staigias orų permainas. Klimatologai gerų žinių neturi – teks priprasti. O kokį poveikį tai turi žmonių sveikatai?

Pasak gydytojų, sveikatą sutrikdyti gali ir labai aukšta, ir ypač žema oro temperatūra. Tai aktualiausia sergantiems lėtinėmis ligomis ir vyresniems nei 45 metų.

„Reakcijų paletė yra labai plati, nes ir ligų ratas didelis. Žvelgiant bendrai, yra jaučiamas lėtinių ligų paūmėjimas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Karoliniškių poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėja Rima Piličiauskienė.

Nustatyta, kad žmogaus organizmui optimali oro temperatūra yra 15–20 laipsnių.

„Bet vyresnio amžiaus žmogui kiekvienas laipsnis virš 20 turi įtakos organizmui. Didesnis temperatūros pokytis – 10–15 laipsnių per dieną – provokuoja visas lėtines ligas, kaip hipertenzija, kvėpavimo takų ligos, bendras silpnumas, nuovargis, nuotaikų kaita.

Šituos dalykus stebime, ypatingai pavasarį, rudenį, kai yra ryškesnis temperatūrų svyravimas“, – sakė R.Piličiauskienė.

Paūmėjo sąnarių ligos

Po orų permainų gyventojai į medikus taip pat kreipiasi dėl širdies ritmo sutrikimų, jautriai reaguoja žmonės, kurie turi aukštą kraujospūdį. Atskira kategorija – sąnarių ligos. Jeigu žmogus serga artritu, orų permainos skatina patinimus ir skausmus.

„Pati šią savaitę pastebiu, kad tai yra viena iš pagrindinių lėtinių ligų, dėl kurių žmonės kreipiasi pagalbos“, – pasakojo gydytoja. Ji taip pat pastebėjo, kad keičiantis orams pacientai kreipiasi su konkrečiais skundais, bet orų svyravimų patys dažnai nesureikšmina.

Orai turi įtakos ir emociniai savijautai. Pastebėta, kad tvyrant karščiams, žmonės tampa dirglesni.

O štai nėra patikrintų duomenų, kad orų pokyčiai paaštrina migrenos skausmus.

Miestų gyventojai kenčia labiau

„Įdomiausia, kad tai yra viena iš naujausių tyrimų sričių. Anksčiau domėtasi orų įtaka žmogaus organizmui, bet šitas reiškinys (staigios orų permainos, red.) yra gana naujas ir sveikatos organizacijų yra įvardijamas kaip pavojingas žmonių sveikatai“, – sakė R.Piličiauskienė.

Ji paaiškino, kad vietovėse, kur yra daugiau gamtos, orų pokyčiai nebūna tokie staigūs.

Tačiau miestuose yra mažai augmenijos, pastatai ir grindinys įšyla greičiau.

„Tas irgi gali turėti įtakos žmogaus savijautai“, – konstatavo R.Piličiauskienė.

Patarimas: prisitaikyti prie pokyčių

Pasak gydytojos, gyventojai nespėja prisitaikyti prie staigių permainų. Renkantis aprangą dera atkreipti dėmesį, kad vakare nebus taip šilta kaip vidudienį. Todėl verta iš anksto pasirūpinti šiltesniu rūbu.

Kita vertus, patartina tinkamai įvertinti dienos šilumą: gerti daug skysčių, nepamiršti organizmo papildyti mineralais.

Gydytoja pastebėjo, kad rūkantys žmonės išeina į lauką, bet papildomų rūbų neužsideda. Taip daugelis pasigauna peršalimą.

„Jeigu matome, kad keičiasi oro sąlygos, turėtume būti lankstūs, gebėti pasirinkti, kada išeiti į lauką, nepamiršti vandens. Ir darbdaviai gali būti lankstūs, jei mato, kad oro sąlygos yra ekstremalios, galima suteikti darbą nuotoliu“, – pastebėjo R.Piličiauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuolaikinės orų prognozės būna išsamios ir tikslios. Prieš einant į lauką, verta įvertinti ne tik oro temperatūrą, bet ir vėjo greitį, drėgmę.

„Vykstant su vaikais į kiemą, reikėtų atsižvelgti ir į saulės spinduliuotę. Jeigu yra karšta, saulėta, reikėtų vengti būti daug lauke tarp 12–15 val., arba rinktis pavėsį. Nors šiomis dienomis nėra karšta, vis tiek vertėtų naudoti SPF filtrus kūdikiams, vaikams ir patiems tėveliams“, – patarė R.Piličiauskienė.

Komentarai ()