Skamba neraminančiai. Ištyrė, kiek giliai į mūsų plaučius gali įsiskverbti plastikas ()
Mažytės plastiko taršos dalelės kasdien patenka į mūsų organizmą mums net nežinant – ne tik valgant ir geriant, bet ir tiesiog kvėpuojant.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kuriais skaičiavimais, vidutinis žmogus kiekvieną savaitę įkvepia plastiko, kurio kiekis prilygsta bankinei kortelei – ir to poveikis sveikatai nežinomas. 2022 m. mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad mikroplastikas slypi giliausiose žmogaus plaučių vietose, rašo „Science Alert“.
Po visą pasaulį išplitęs plastikas ne tik užklupo, bet jau ir įsiskverbė į mus – todėl dabar mokslininkai skuba išsiaiškinti, kur šie teršalai patenka į mus, kai jais kvėpuojame, kiek laiko jie išlieka ir ar turi toksinį poveikį.
Sidnėjaus technologijos universiteto (UTS) mokslininkai dabar stebi, kaip plastikas patenka į kvėpavimo takus. Jų sukurtas modelis remiasi 2023 m. pradėtu novatorišku bandymu nustatyti karštuosius taškus, kuriuose mikroplastikas ir nanoplastikas gali susikaupti mūsų kvėpavimo takuose.
|
Ankstesniame tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama viršutinių kvėpavimo takų modeliavimui, tačiau naujajame tyrime nagrinėjama, kaip oras ir dalelės teka per visus kvėpavimo takus, „nuo nosies ertmės iki 13 kartos bronchų atšakas“.
Jame taip pat modeliuojami trys skirtingi kvėpavimo greičiai – lėtas, vidutinis ir greitas – ir trys skirtingų dydžių plastiko fragmentai: dideli mikroplastiko gabaliukai, mikroplastikas ir nanoplastikas.
Tyrėjai teigia, kad rezultatas – subtili pusiausvyra tarp to, kaip gravitacija tempia plastiką į paviršių, ir to, kaip vėjas jį išnešioja kanaluose.
Pagal modelį, kai kvėpuojama įprastu greičiu, ore esantis mikroplastikas gali padengti pusę nosies ertmės paviršiaus ploto. Esant lėtesniam kvėpavimo greičiui, vidutinio dydžio teršalai daugiausia nusėdo viršutiniuose kvėpavimo takuose, įskaitant nosies ertmę, gerklas ir jungtį, kurioje trachėja jungiasi su gerkle. Tuo tarpu mažesnės, į dulkes panašios dalelės tolygiau pasiskirstė viršutiniuose ir apatiniuose kvėpavimo takuose.
„Didesnės mikroplastiko dalelės buvo linkusios greitai nusėsti viršutiniuose kvėpavimo takuose, o mažesnės nanoplastiko dalelės turėjo didesnę tikimybę pasišalinti arba pasiekti gilesnes kvėpavimo takų grandis“, – daro išvadą tyrėjai.
Tyrėjų komanda teigia, kad į būsimus modelius reikėtų įtraukti informaciją apie tai, kaip plastiko dalelės gali prasiskverbti į alveolinius maišelius, kuriuose vyksta deguonies ir anglies dioksido mainai, taip pat kaip kvėpavimo takų gleivės ir blakstienėlės gali sulaikyti arba išvalyti plastiko infiltratus.
Šie rezultatai patvirtina ankstesnių tyrimų rezultatus, kurie leido mokslininkams įtarti, kad kuo mažesnis plastiko fragmentas, tuo didesnė tikimybė, kad jis prasiskverbs giliau į plaučius ir galbūt alveolinius maišelius, kuriuose vyksta labai svarbūs dujų mainai.
Šią grėsmę kelia ne tik suirę plastikiniai gaminiai – pavyzdžiui, gėrimų buteliai. Įprasti kosmetikos gaminiai – pavyzdžiui, grūdėta dantų pasta – tikslingai gaminami su šiais mažais fragmentais. Kai kuriais duomenimis, Indijoje dėl dantų pastos į aplinką patenka 1,4 mlrd. gramų mikroplastiko per metus.
Eksperimentiniai duomenys tvirtai rodo, kad įkvėpti tokie maži plastikai gali sukelti uždegimą, oksidacinį stresą, plaučių audinio pažeidimą arba sisteminius kvėpavimo takų funkcijos sutrikimus. Tačiau kol kas mikroplastiko galimų padarinių sveikatai tyrimai dažniausiai atliekami tik su gyvūnų modeliais ir žmogaus ląstelėmis.
Viena iš neseniai atliktų išimčių – chirurginių operacijų pacientų tyrimas, kurio metu nustatyta, kad tiems, kurių pagrindinėje kūno arterijoje buvo daugiau plastiko, buvo didesnė širdies priepuolio, insulto ar mirties tikimybė, vėlesniais metais. Atsižvelgiant į pasekmes, reikia toliau tirti širdies sveikatos ir plastiko taršos sąsajas.
„Oro tarša plastiko dalelėmis dabar yra plačiai paplitusi, o įkvėpimas yra antras labiausiai tikėtinas poveikio žmogui būdas“, – sako UTS mechanikos inžinierius Suvashas Saha.
Siekiant užtikrinti sveikatą, labai svarbu, kad toksikologai pilnai suprastų, kur šios visur esančios dalelės patenka – ir ką jos daro mūsų organizmui.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Environmental Advances“.
