Influencerių rekomendacijų negana: nuotoliu su gydytoju konsultavosi bent 6 iš 10 ()
Pernai rudenį Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė – mūsų šalies gyventojai kantrūs: beveik 7 iš 10 linkę laukti, kol patiriamas skausmas pasiekia 5 ir daugiau balų ir tik tuomet kreipiasi medikų pagalbos. Tačiau medicinos atstovai pastebi, kad ši tendencija pamažu keičiasi – pacientai ieško sprendimų, kaip greičiau ir patogiau pasiekti gydytoją, gauti profesionalias rekomendacijas ir rečiau pasikliauja savigydos metodais. „Hila“ Skaitmeninės medicinos centro vadovė, gydytoja Justina Aleksaitė sako, kad tam įtakos turėjo ir pasaulį pakeitusi pandemija, ir nauji technologiniai sprendimai, dėl kurių gydytojai tampa pasiekiami visur, kur veikia interneto ryšys.
© StockSnap (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/stethoscope-medical-health-doctor-2617700/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak J. Aleksaitės, pandemijos pradžioje į nuotolines gydytojo konsultacijas visuomenė žiūrėjo įtariai, tačiau ilgainiui suprato, kad nemaža dalis sveikatos klausimų gali būti taip pat efektyviai sprendžiami nesusitinkant gyvai. Beje, naudojimasis nuotolinėmis medicinos paslaugomis Lietuvoje netgi viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Kaip teigiama Europos Komisijos parengtoje 2021 m. Lietuvos sveikatos būklės šalyje ataskaitoje, mūsų šalyje nuotoliniu būdu su gydytoju konsultavosi 6 iš 10 pacientų, kai bendras ES vidurkis siekė 4 iš 10.
Sprendimai tobulėja
„Jau pusę metų pacientus konsultuojame vaizdo skambučiais ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais ar šventiniu laikotarpiu. Per šį laiką stebime tendenciją, jog pacientai nuotolinės konsultacijos kreipiasi ne tik dėl ūmių susirgimų, bet ir norėdami gauti patikimus atsakymus į jiems rūpimus sveikatos klausimus, pavyzdžiui, kaip pasirinkti kontracepcijos būdą, ką reiškia gauti laboratorinių tyrimų rezultatai, kokių skiepų reikia vykstant į kelionę ar persirgus įvairiomis ligomis“, – pasakoja J. Aleksaitė. Ji yra viena iš centro gydytojų, konsultuojančių pernai metų pabaigoje visuomenei pristatytos skaitmeninės medicinos programėlės „uhealth“ erdvėje. Su e. sveikatos sistema susieta programėlė leidžia pacientams gauti „Hila“ šeimos gydytojo konsultaciją per 24 val., nepriklausomai nuo to, kur tuo metu jie yra – namuose, kitame mieste ar net atostogose, pakanka veikiančio interneto ryšio ir išmaniojo telefono.
Mažėja savigydos
|
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad iki atsirandant moderniomis technologijomis paremtiems sprendimams, į minėtus ir panašius sveikatos klausimus žmonės būdavo linkę numoti ranka ar juos atidėlioti. Dabar, anot jos, kreipiasi gydytojo konsultacijos ir pietų pertraukos metu, ir vėlai vakare ar savaitgalį. Pašnekovės teigimu, sveikintinas pokytis ir tai, kad dideliame šių dienų informacijos sraute stiprėja noras gauti mokslu pagrįstas žinias, konsultuotis su savo srities ekspertais. Taip paliekama mažiau erdvės savigydai, vadinasi mažėja ir komplikacijų rizika ar tikimybė, kad atidėliojant liga taps įsisenėjusia ir jo gydymas taps gerokai sudėtingesnis bei ilgesnis. Prie šio pokyčio tikėtina prisidėjo ir vis stiprėjanti ilgaamžiškumo tendencija.
Tarptautinės įmonės „McKinsey’s“ analitikai, nuolat sekantys įvairių sričių tendencijas, apklausę daugiau nei 5000 gyventojų JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Kinijoje, pastebėjo tendenciją, jog išpopuliarėjus soc. tinklams, nuomonės formuotojams, dirbtiniam intelektui, pacientams tampa vis svarbesnis mokslinis argumentavimas, gydytojų rekomendacijų svarba.
„Vis daugėja iniciatyvų, kurios atkreipia dėmesį, kad tai, kas tiko vienam, gali ne tik ne padėti, bet ir pakenkti kitoje situacijoje, todėl labai svarbu, kad rekomendacijas teiktų tam kompetenciją turintys ekspertai. Pavyzdžiui, visai neseniai socialiniai tinklai mirgėjo influencerių patarimais sveikatintis pasitelkiant lašines, nors tokia savigyda, gali baigtis ir sveikatos sutrikimais. Ypač, kai kalbame apie lašinamus B grupės vitaminus, geležį arba tokia procedūra atliekama žmonėms, turintiems įvairių lėtinių ligų. Tokia praktika gali būti taikoma tik įvertinus bendrą būklę, atlikus tyrimus. Dažnai pamirštama, kad per didelis vitaminų ir mikroelementų kiekis ar neapgalvotas rūpestis gali būti tiek pat žalingas, kiek trūkumas ar sveikatos klausimų apleidimas“, – įspėja gydytoja.
Po vasaros atostogų grįžta su ligomis
Vis dėlto, gydytoja atkreipia dėmesį ir į kitą, atvirkštinę tendenciją. Vasarą dažnas atsipalaiduoja, o kartu apleidžia ir sveikatos klausimus – pamiršta ar neranda laiko pratęsti vartojamų vaistų receptus, jau nekalbant apie prevencinius tyrimus. Tai lemia, kad rudeniop į gydytojo kabinetą sugrįžtama kartais ir gerokai suprastėjusia savijauta bei sveikatos būkle.
Pasak J. Aleksaitės, svarbiausia – nekentėti. Išvykus svetur ir prasčiau pasijutus, kartais pakanka tiesiog pasikonsultuoti, ir paaiškėja, jog perkaitote, per mažai gėrėte vandens, nors patys pacientai skuba įtarti pavojingus virusus.
„Pasidalinus su gydytoju nuotrauka galima įvertinti, pavyzdžiui, bėrimus. Matydami situaciją, netgi būdami už tūkstančių kilometrų galime padėti jaustis geriau, užkirsti kelią sveikatos sutrikimams“, – sako gydytoja.
Nuotoliu gydytojams neretai tenka skirti ir kraujo ar rentgeno tyrimus. Dažniausiai prireikiančių tyrimų sąraše yra vitamino D, feritino koncentracijos kraujyje tyrimai, kartais pacientus reikia padrąsinti pasinaudoti prevencinėmis programomis.
Visgi, kad atostogų nedrumstų sušlubavusi sveikata ir nereikėtų ieškoti vietos vaistinių, gydytoja primena į lagaminą visada įsidėti reguliariai vartojamus vaistus, turėti preparatų, padedančių įveikti skausmą, alergijos simptomus, pleistrų.
