KMI riba, nuo kurios pagal visuotinį susitarimą konstatuojamas nutukimas, gali nebūti tinkamas atskaitos taškas vidutinio ir vyresnio amžiaus (40–80 metų) asmenų atveju, teigiama neseniai Venecijoje, Italijoje, vykusiame Europos nutukimo kongrese (ECO) pristatyto tyrimo išvadose.

Kadangi peržengus 40-metį paprastai padidėja kūno riebalų procentas, todėl KMI (kūno masės indekso) vertė, nuo kurios asmeniui diagnozuojamas nutukimas, turėtų būti žemesnė – lygi 27 kg/m², – o šį pakoreguotą nutukimo slenkstį peržengiančias vertes derėtų laikyti padidėjusios rizikos sveikatai ženklu.

Nutukimas – tai lėtinė liga, kuriai būdingas riebalų perteklius. Štai kodėl būtent riebalų kiekiu paremta metodika turėtų būti laikoma tiksliausia, nustatant, ar žmogus nutukęs. Vis dėlto PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) universaliu nutukimo rodikliu, taikytinu visų amžiaus grupių baltaodžiams vyriams ir moterims, skelbia 30 kg/m² KMI. Galima priminti, kad KMI apskaičiuojamas individo svorį kilogramais padalijant iš jo ūgio kvadratiniais metrais.

Vis dėlto turint omenyje, kaip bėgant metams kinta kūno sudėtis ir kad riebalų procentas padidėja (maksimalią vertę pasiekdamas 50–60 metų tarpsnyje), o liesosios masės dalis – sumažėja (perkopus 30-metį raumenys ima nykti, kas 10 metų susitraukdami per 5 proc.), laikyti KMI reikšmę visoms amžiaus grupėms tinkamu nutukimo rodikliu atrodo nelabai logiška, mokslininkų ataskaitą cituoja „SciTechDaily“.

Tyrimo metodika ir išvados Siekdami išsiaiškinti, ar konkreti KMI reikšmė (30 kg/m²), kurią PSO tradiciškai rekomenduoja kaip ribinę nustatant nutukimą, yra patikimas matmuo, kai pacientai – vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys (aptariamo tyrimo atveju – italai), mokslininkai iš Romos „Tor Vergata“, Modenos ir Emilijos Redžo universitetų Italijoje, taip pat Beiruto arabų universiteto Libane atliko vienmomentinį tyrimą, kuriame dalyvavo 4,8 tūkst. suaugusiųjų (amžius – 40–80 metų; 61,5 proc. – moterys), tapusių Romos „Tor Vergata“ universiteto Biomedicinos ir prevencijos departamento Klinikinės mitybos skyriaus pacientais.

Besilaukiančių, įtaką svoriui arba kūno sudėčiai darančius vaistus vartojančių, tai pat su svorio praradimu siejamomis ligomis (pvz., vėžiu) sergančių arba rimtų psichikos sutrikimų turinčių pacientų duomenys atliekant analizę buvo atmesti.

Nemažai tyrimo dalyvių, kurių svoris pagal KMI buvo įvertintas kaip normalus, pagal kūno riebalų procentą pateko į nutukimo kategoriją.

Apskritai, apie 38 proc. tyrime dalyvavusių vyrų ir 41 proc. moterų KMI siekė 30 kg/m² arba daugiau, t. y. ribinę nutukimo reikšmę pagal PSO teikiamus kriterijus. Deja, vertinimai pagal kūno riebalų procentą yra kitokie: į nutukimo kategoriją pateko beveik du trečdaliai vyrų (71 proc.) ir moterų (64 proc.).

Mokslininkai apskaičiavo, kad labiausiai pagrįstos ribinės KMI vertės nustatant nutukimą vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenų atveju yra 27,08 kg/m² (mot.) ir 27,36 kg/m² (vyr.). Nustatant šias vertes buvo atsižvelgta į kūno riebalų procentą. Diagnozuojant nutukimą, jos garantuoja beveik 90 proc. siekiantį tikslumą.

Atlikus analizę paaiškėjo, kad tiek vyrų, tiek moterų, taip pat jaunesnio ir vyresnio amžiaus asmenų atveju ideali KMI ribinė vertė diagnozuojant nutukimą yra vienoda – siekai apie 27 kg/m².

Naujoji ribinė vertė pasiteisino kaip garantuojanti didelį jautrumą (80,69 proc.) ir tikslumą (83,63 proc.), todėl ją taikant galėtų sumažėti klaidingai neigiamų ir klaidingai teigiamų rezultatų tikimybė.

Naujojo KMI standarto teikiamos įžvalgos

Minėtina, kad iš visų tyrime dalyvavusių ir pagal naująją KMI ribinę vertę (27 kg/m²) į nutukimo kategoriją patekusių moterų, tiktai 57 proc. buvo priskirtos šiai kategorijai pagal PSO standartą (30 kg/m²). Tai reiškia, kad maždaug 40 proc. moterų nebuvo skirta reikalinga terapija. Panašiai tenka kalbėti ir apie vyrus: maždaug pusei iš jų nebuvo nustatytas nutukimas, nors jų kūno riebalų procentas neabejotinai neatitiko normos.

„Realiomis sąlygomis Italijos klinikoje atliktas tyrimas parodė, kad optimali ribinė KMI vertė (27 kg/m²) daugiau nei 40 metų turinčių asmenų atveju yra kur kas žemesnė už universalią ribinę vertę (30 kg/m²), į kurią paprasta orientuojamasi, – nurodė profesorius Marwanas El Ghochas iš Italijos Modenos ir Emilijos Redžo universiteto. – Nustatant naują ribinę KMI vertę, buvo atsižvelgta į fiziologinius skirtumus tarp vidutinio amžiaus bei vyresnių asmenų ir jaunimo. Atrodo, kad per gyvenimą vykstantys kūno sudėties pokyčiai, nebūtinai darantys didelę įtaką kūno svoriui, gali privesti prie nutukimo ir turint žemesnį KMI.“

„Jei tirdami pacientus dėl nutukimo ir toliau vadovausimės PSO rekomenduojamu standartu, reikiamo dėmesio nesulauks didelė grupė vidutinio ir vyresni amžiaus žmonių, kuriems faktiškai kyla grėsmė susirgti ligomis, kurios siejamos su nutukimu, kaip antai 2 tipo diabetas, širdies ligos ir kai kurių rūšių vėžys. Jei klinikose ir nutukimo gairėse atsiras naujai nustatyta ribinė KMI vertė, bus daug ramiau dėl milijonų senyvų žmonių sveikatos“, – pridūrė profesorius Antonino De Lorenzo iš Romos „Tor Vergata“ universiteto.

Nutukusių žmonių smegenyse aptikti pokyčiai

Kito neseniai atlikto tyrimo metu, kuriam vadovavo Makgilio universiteto Monrealio neurologijos instituto – ligoninės mokslininkai, buvo nustatyta koreliacija tarp nutukusių žmonių ir Alzheimerio liga (AL) sergančių pacientų neurodegeneracijos procesų. Tai leidžia manyti, kad atsikračius antsvorio, galima sulėtinti kognityvinių funkcijų silpnėjimą senatvėje ir sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga.

Ankstesni tyrimai rodė, kad nutukimas yra susijęs su Alzheimerio ligos sukeltais pokyčiais, pavyzdžiui, smegenų kraujagyslių pažeidimais ir beta amiloido kaupimuisi. Tačiau iki šiol nebuvo atlikta nė vieno tyrimo, kurio metu būtų tiesiogiai lyginami smegenų atrofijos modeliai sergant Alzheimerio liga ir nutukimu.

Pasitelkdami daugiau nei 1 300 asmenų imtį, mokslininkai palygino smegenų pilkosios medžiagos atrofijos dėsningumus nutukimo ir Alzheimerio ligos atvejais. Sergančiuosius AL bei nutukusius žmones jie lygino su sveikais kontroliniais asmenimis ir sudarė kiekvienos grupės pilkosios medžiagos atrofijos žemėlapius.

Mokslininkai nustatė, kad tiek nutukimas, tiek Alzheimerio liga daro panašų poveikį pilkosios medžiagos plonėjimui smegenų žievėje. Pavyzdžiui, dešiniosios smilkininės – pakaušio srities ir kairiosios priekakčio žievės plonėjimas abiejose grupėse buvo panašus. Smegenų žievės plonėjimas gali būti neurodegeneracijos požymis. Tai rodo, kad nutukimas gali sukelti tokio pat tipo neurodegeneraciją, kuri nustatoma sergantiesiems Alzheimerio liga.

Vis labiau pripažįstama, kad nutukimas yra daugiasistemė liga, daranti žalą kvėpavimo, virškinamojo trakto ir širdies bei kraujagyslių sistemoms. Žurnale „Journal of Alzheimer`s Disease“ paskelbtas tyrimas padeda atskleisti ir neurologinį šios ligos poveikį, parodydamas, kad nutukimas gali turėti įtakos Alzheimerio ligos bei demencijos vystymuisi.

Komentarai ()