Kūno apvalumo indeksas prieš kūno masės indeksą

„Normalaus“ svorio beieškant

Belgų matematikas Adolphe Quetelet žavėjosi tikimybių teorija ir matematinės statistikos metodais. Beveik visą gyvenimą jis pašventė tam, kad įrodytų: normalųjį Gausso skirstinį galima pritaikyti fizinėms žmogaus charakteristikoms ir rasti tam tikrą normą.

1835 metais Quetelet publikavo „Traktatą apie žmogų ir jo gebėjimų raidą“, kuriame tvirtino, kad žmogaus svoris didėja, priklausomai nuo jo ūgio kvadrato, ir įvedė parametrą, kuris dabar vadinamas KMI, kūno masės indeksu. Jis pirmasis sudarė 20–60 metų amžiaus belgų ir belgių vidutinio svorio lentelę.

1846 metais britų chirurgas Jonathanas Hutchinsonas publikavo 30 metų amžiaus vidutinio svorio lentelę, tapusią suaugusių anglų etalonu.

Panaudodamas 4 mln. JAV kompanijos 𝑀𝑒𝑡𝑟𝑜𝑝𝑜𝑙𝑖𝑡𝑎𝑛 𝐿𝑖𝑓𝑒 𝐼𝑛𝑠𝑢𝑟𝑎𝑛𝑐𝑒 𝐶𝑜𝑚𝑝𝑎𝑛𝑦 polisų duomenis, kompanijos viceprezidentas A. J. Lotta ir jos statistikas L. I. Dublinas įvardijo „blogo“ ir „idealaus“ amerikiečių svorio skaičius. Kriterijumi tapo gyvenimo trukmė.

Remiantis 𝑀𝑒𝑡𝑟𝑜𝑝𝑜𝑙𝑖𝑡𝑎𝑛 𝐿𝑖𝑓𝑒 𝐼𝑛𝑠𝑢𝑟𝑎𝑛𝑐𝑒 𝐶𝑜𝑚𝑝𝑎𝑛𝑦 skaičiavimais, buvo sudarytos „1942–43 metų Metropoliteno ūgio ir svorio lentelės“, ilgam laikui tapusios nacionaliniais amerikietiškais svorio standartais; tiesa, jais remiantis, nebuvo įmanoma daryti išvadų apie mirčių tendencijas ir priežastis.

Tuo metu paaiškėjo, kad patogiausias Quetelet indeksas.

Kūno masės indeksas: trūkumai

1973 metais PSO patvirtino kūno masės indeksą kaip standartinį kūno konstitucijos rodiklį ir pasiūlė nagrinėti jį kaip vieną iš penkių organizmo veikimo parametrų, kartu su širdies susitraukimų dažniu, arteriniu kraujo spaudimu, kvėpavimo dažniu ir kūno temperatūra.

Drauge su tuo, suprantami ir KMI trūkumai.

• netinka vertinti svorio normą iki 14–15 metų amžiaus, nes vaikų ir paauglių masės ir ūgio augimas vyksta netolygiai;
• sportininkų KMI gali būti didelis, nors tai nerodo nutukimo — KMI neatspindi riebalinių ir raumeninių audinių santykio;
• dėl kai kurių etninių ypatybių gali nutikti taip, kad turėdamas normalų KMI, individas gali būti nutukę;
• KMI neįmanoma įvertinti itin kenksmingų visceralinių riebalų.

Tuo pat metu, kaip rodo daugybė tyrimų, tarp sveikatą bloginančių visceralinių riebalų ir mirtingumo yra tamprus ryšys.

Visceralinis nutukimas yra pagrindinis rizikos faktorius tokių kardiometabolinių susirgimų kaip II tipo diabetas, arterinė hipertenzija ir išeminė širdies liga.

Dėl santykinio Quetelet metodo naudojimo ribotumo, 2013 metais amerikiečių mokslininkai pasiūlė vadinamąjį kūno apvalumo indeksą (KAI, Body Roundness Index, BRI).

Elipsė ar ovalas

BRI buvo sukurtas prognozuoti tiek kūno riebalų buvimą, tiek ir procentinio visceralinių riebalų audinio priklausomybę nuo ūgio, dėl ko galima įvertinti žmogaus kūno formą kaip elipsę arba kaip ovalą.

BRI paremtas ūgiu ir talijos perimetru ir skaičiuojamas pagal sudėtingą formulę, panaudojant ekscentricitetą (bematį dydį), kiekybiškai nustatantį elipsės apvalumo laipsnį, ir kintantį nuo nulio (idealaus rato) iki vieneto (vertikali linija).

BRI tinkamumą parodyti širdies-kraujagyslių susirgimus ir širdies-kraujagyslių susirgimų rizikos faktorius, tarptautinė mokslininkų grupė nutarė jau 2014 metais. 4627 dalyviai (54±12 metų) internetu užpildė anketą apie sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir širdies-kraujagyslių susirgimų rizikos faktorius. 1332 (27,7 ％) iš jų pranešė apie liga.

Tyrimo rezultatai parodė, kad naudojant BRI pavyko patikimai tiriamiesiems nustatyti širdies-kraujagyslių susirgimus ir tų susirgimų rizikos faktorius, atsižvelgiant į lytį, amžių ir rūkymą.

BRI gali pagerinti pacientų su arterine hipertenzija ir obstrukcine miego apnėja širdies-kraujagyslių susirgimų rizikos prognozavimą, mano gydytojai Kinijoje.

Kaip rodo Ispanijos mokslininkų atlikta metaanalizė, naudojant kūno apvalumo indeksą, pavyksta diagnozuoti ir metabolinio sindromo rizikos padidėjimą. Tiesa, šiuo atveju BRI ir kitų metodų efektyvumas nėra reikšmingas.

BRI gerokai geriau numatė hipertoniją, nei kūno formos indeksas (ABSI), rodo Extremadura universiteto, universitetinės Cáceres ligoninės, universitetinio Plasencia centro ir Cáceres visuomenės sveikatos departamento atlikta metaanalizė.

Kūno apvalumo indeksas ir mirtis nuo visų priežasčių

Suaugusių amerikiečių ryšio tarp kūno apvalumo indekso ir mirties nuo visų priežasčių grafikas yra U raidės formos, rodo duomenis nuo 1999 iki 2018 metų nagrinėjusių tyrėjų iš Kinijos metaanalizė. Rizika didesnė tiek paties žemiausio, tiek ir mažiausio BRI grupėse.

 

„Plačiai pripažįstama, kad riebalų organizme charakterizuoti kūno masės indeksu neįmanoma. Kadangi tradiciniais antropometriniais rodikliais riebalų pasiskirstymo kūne adekvačiai vertinti neįmanoma, būtinas labiau kompleksinis rodiklis, kūno apvalumo indeksas (BRI)“, — pabrėžia mokslininkai.

Gauti rezultatai pateikia įtikimus BRI naudojimo kaip neinvazyvaus ir lengvai prieinamo mirties rizikos vertinimo ir aukštos rizikos asmenų išsiaiškinimo instrumento įrodymus, teigiama išvadoje.

republic.ru