„Jau 2029 metais.“ Nuo Alzheimerio ligos padės apsisaugoti vakcinos ()
Vakcinos, tradiciškai naudojamos kovai su infekcijomis, netrukus gali būti naudojamos su amžiumi susijusioms ligoms, pavyzdžiui, Alzheimerio ligai ir kai kurioms vėžio formoms, gydyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Konkrečiai šios vakcinos galėtų būti nukreiptos į baltymus, susijusius su šiomis ligomis, ir į vėžio ląstelėms būdingus antigenus.
Šių molekulių taip pat yra senstančiose ląstelėse, o tai galėtų atverti kelią plataus spektro vakcinų strategijoms.
Senėjimą lydi daugybė patologinių būklių, vadinamų „su amžiumi susijusiomis ligomis”. Tai neurodegeneracinės, širdies ir kraujagyslių bei reumatologinės ligos, taip pat vėžys.
Nors medicinos pažanga pailgino gyvenimo trukmę (ypač išsivysčiusiose šalyse), nebūtinai šie metai pragyvenami geros sveikatos sąlygomis.
Vakcinos nuo su amžiumi susijusių ligų, kurių tyrimai atliekami jau kelis dešimtmečius, gali pakeisti padėtį.
Tyrimai rodo, kad, be kita ko, būtų galima skiepyti nuo Alzheimerio ligos, vėžio, aukšto kraujospūdžio ir kitų senėjimui būdingų negalavimų.
Tačiau tokių vakcinų kūrimas yra didelis iššūkis. Skiepijimas pirmiausia priklauso nuo gebėjimo sukelti antigeno (-ų) atpažinimą organizme. Tiksliau tariant, vakcina apima pradinį infekcinio sukėlėjo antigenų įvedimą į organizmą, kad organizmas „įsimintų” šiuos žymenis ir galėtų greitai sukelti imuninį atsaką vėlesnės infekcijos atveju. Šis procesas priklauso nuo organizmo gebėjimo atpažinti „ne save”.
Tačiau neinfekcines ligas sukelia mūsų pačių ląstelių anomalijos, todėl jas sunku skiepyti.
Todėl skiepijimo nuo su amžiumi susijusių ligų moksliniais tyrimais siekiama apeiti šią kliūtį.
Alzheimeris gali būti „skiepijamas” jau maždaug 2029 metais
Vakcinos, sukurtos Alzheimerio ligai gydyti, daugiausia nukreiptos prieš baltymus ir beta amiloidą – pagrindinius ligos požymius.
Siekiant suaktyvinti antigeno atpažinimą, į vakciną įšvirkščiama specialiai sukurta veiklioji medžiaga. Tai paskatina antikūnų, galinčių įveikti kraujo-smegenų barjerą ir nukreiptų į toksiškus baltymus, gamybą.
Tiksliau, vakcinomis siekiama paskatinti imuninį atsaką prieš neteisingas šių baltymų versijas (kurios susidaro sergant Alzheimerio liga), nes normalios jų versijos yra būtinos smegenų veiklai.
Šiuo metu atliekami 6 klinikiniai Alzheimerio ligos vakcinų, skirtų abiejų tipų baltymams, tyrimai.
Viena iš jų, sukurta Floridos biotechnologijų bendrovės „Vaxxinity”, davė daug žadančių rezultatų – 98 % pacientų sukėlė imuninį atsaką. Kognityvinių funkcijų blogėjimas sulėtėjo 50 % iš jų.
Remdamiesi šiais rezultatais, mokslininkai mano, kad pirmosios vakcinos nuo Alzheimerio ligos rinkoje galėtų pasirodyti apie 2029 metus.
Vakcinos nuo vėžio susiduria su sąnaudų iššūkiais
Vakcinacijos nuo vėžio strategijos tiriamos nuo 1980-ųjų. Viena iš jų yra susijusi su savų vėžinių ląstelių pakartotiniu įvedimu storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams, naudojant BCG (tuberkuliozės) vakciną kaip pagalbinę medžiagą.
BCG vakcina buvo naudojama dėl jos gebėjimo sukelti bendrą imuninį atsaką. Taigi buvo siekiama sukelti imuninį atsaką į paciento naviko židinius.
Reikėtų pažymėti, kad, skirtingai nei tradicinės vakcinos, vakcinos nuo vėžio yra gydomosios, o ne profilaktinės (arba skiriamos kaip prevencinė priemonė).
20 žmonių, gavusių storosios žarnos vėžio vakciną, gyveno dar dvejus metus, o kontrolinės grupės 4 žmonės mirė.
Kita vertus, naujausi tyrimai atskleidė, kad vėžinėse ląstelėse yra ypatingos rūšies antigenų. Šių molekulių paprastai mūsų organizme nėra, jos susidaro dėl naviko ląstelių sukeltų genetinių mutacijų, todėl jos gali būti perspektyvus vakcinų taikinys.
Pavyzdžiui, neseniai atliktas klinikinis tyrimas, kurio metu naudota mRNA vakcina nuo melanomos, parodė teigiamų rezultatų: 18 mėnesių išgyvenamumas be ligos pasikartojimo buvo 79 %.
Tačiau, nepaisant to, kad iki šiol atlikta apie 600 klinikinių vėžio vakcinų tyrimų, pažanga šioje srityje yra gana lėta.
Iki šiol JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino tik vieną vakciną nuo prostatos vėžio, tačiau tai yra didelis sąnaudų ir naudos santykio iššūkis.
Be to, neseniai atliktame tyrime siūloma vakcinos strategija kovai su arterine hipertenzija.
Standartiniais vaistais dažniausiai siekiama blokuoti arterijų alfa-1 receptorius, kad sumažėtų kraujospūdis, o vakcina siekiama skatinti antikūnų, nukreiptų prieš tuos pačius receptorius, gamybą.
Kitomis vakcinomis siūloma gydyti osteoartritą, Parkinsono ligą ir hipercholesterolemiją.
