„Pelėdos“ ar „vyturiai“? Sulaužytas mitas. Ką parodė grandiozinis 27 000 žmonių tyrimas ()
Nors „vyturiai“ anksti keliasi ir atsibunda, „pelėdos“ nepraranda nė sekundės naktinio budrumo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai atliktas Londono imperatoriškojo koledžo (ICL) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie iš prigimties yra aktyvesni vakarais, daugeliui žinomi kaip „pelėdos“, gali turėti labiau pažengusius pažintinius gebėjimus.
Tyrimo metu buvo naudojami beveik 27 000 žmonių JK Biobanko duomenys. Mokslininkai tyrė ryšį tarp miego trukmės ir kokybės bei chronotipo, pagal kurį nustatoma, ar žmogus priklauso „ryto“ ar „vakaro“ tipui, ar „tarpiniam“ tipui.
Priešingai nei rodė daugelis ankstesnių tyrimų, naujasis mokslinis darbas davė gana neįprastų rezultatų, rašo ICL.
|
Naudodami duomenis iš didelės JK Biobanko duomenų bazės, tyrėjai išanalizavo informaciją apie JK suaugusiuosius, atlikusius daugybę pažinimo testų, vertinančių intelektą, mąstymo gebėjimus, reakcijos greitį ir atmintį. Taip pat atsižvelgta ar žmonės save priskyrė „ryto“ (vyturiai) ar „vakaro“ (pelėdos) tipui, nurodydami, kuriuo paros metu jautėsi žvalesni ir produktyvesni.
Apibendrinant galima pasakyti, kad rezultatai parodė, kad tie, kurie kiekvieną naktį miegojo nuo 7 iki 9 valandų, kognityvinių testų rezultatai buvo daug geresni. Be to, žmonės, priklausantys „pelėdų“ kategorijai arba turintys vidutinį miego režimą, pasižymėjo aukštesnėmis bendromis pažinimo funkcijomis, palyginti su „vyturiais“.
„Pelėdos“ vienoje grupėje surinko apie 13,5 % daugiau taškų nei „vyturiai“, o kitoje grupėje – 7,5 % daugiau tašku nei „vyturiai“. Šie skirtumai buvo labai reikšmingi, vadinasi, mažai tikėtina, kad juos lėmė atsitiktinumas.
Tyrėjai pabrėžė, kad būtent mumyse įsitvirtinę miego modeliai, o ne tik asmeninės nuostatos, gali reikšmingai paveikti pažintinę veiklą.
Tyrimo pagrindinė autorė, dr. Raha West, pabrėžė, kad darbo režimas kartu su natūraliu žmogaus polinkiu miegoti yra labai svarbus, užtikrinant tinkamą miego trukmę, siekiant palaikyti smegenų sveikatą. Tyrimo vienas iš vadovų profesorius Daqingas Ma teigė, kad miego trukmė turi tiesioginį poveikį smegenų funkcijai ir pasisakė už aktyvų miego modelių valdymą, siekiant pagerinti pažinimo gebėjimus.
Tačiau kai kurie nepriklausomi ekspertai išreiškė atsargumą dėl tyrimo išvadų. Profesorius Roy'us Cohenas Kadoshas iš Surėjaus universiteto JK) pažymėjo, kad tyrimas rodo ryšį, o ne priežastinį ryšį tarp miego modelių ir pažinimo stimuliacijos. Jis taip pat perspėjo, kad, remiantis tyrimu, visuomenė gali klaidingai interpretuoti rezultatus ir per anksti pakeisti savo miego įpročius.
Nors naujasis tyrimas paneigia stereotipą, kad anksti besikeliantys yra produktyvesni, ekspertai pataria nedaryti didelių miego įpročių pokyčių remiantis vien šiais rezultatais. Pasak jų, pagrindinis dėmesys, kaip ir anksčiau, turėtų būti skiriamas pakankamam ir kokybiškam miegui, atsižvelgiant į individualius pageidavimus ir poreikius.