„Įsijungia, kai pamatome ar užuodžiame vaisiaus kvapą.“ Ką jie daro su mūsų smegenimis ()
DI susiejo kvapus su elektriniais neuronų signalais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mūsų smegenyse yra „bananų neuronų“, kurie įsijungia, kai pamatome ar užuodžiame vaisiaus kvapą arba net vos išgirstame žodį „bananas“ – o tai rodo, kaip smegenyse koduojamos sąvokos.
Jau žinome, kad kelios smegenų sritys, įskaitant piriforminę žievę, migdolinę liauką, hipokampą ir entorinalinę žievę, yra atsakingos už kvapų apdorojimą – tačiau iki šiol niekas netyrė atskirų smegenų ląstelių, arba neuronų, vaidmens.
Siekdami užpildyti šią spragą, Florianas Mormannas iš Bonos universitetinės ligoninės Vokietijoje su kolegomis ištyrė 17 epilepsija sergančių žmonių, kuriems, kaip gydymo dalis, jau buvo įrengta iki 12 smegenų elektrodų, smegenų veiklą.
Komanda paprašė dalyvių uostyti 15 skirtingų kvapų, įskaitant bananų, saldymedžio, anyžių, apelsinų, česnakų ir kavos, ir įrašė jų smegenų aktyvumą. Tada jie išmokė dirbtinio intelekto modelį susieti kvapus su elektriniais neuronų signalais.
|
Apmokytas dirbtinis intelektas galėjo nustatyti kvapą iš anksčiau nematytų signalų daugiau nei 60 proc. tikslumu. Tyrėjai taip pat sugebėjo nustatyti vieną neuroną smilkininėje skiltyje, kuris suaktyvėjo reaguodamas į banano vaizdą, kvapą arba tiesiog žodį „bananas“. Kitas neuronas piriforminėje smegenų žievėje suaktyvėdavo reaguodamas į saldymedžio sąvoką, išreikštą vaizdu, kvapu ar žodžiu. Atrodo, kad kiti smilkininės skilties neuronai taip pat stipriau reagavo į kvapus, kurie dalyviams patiko – ir dažniau įsijungdavo nei uodžiant kvapus, kurie jiems nepatiko.
Nors ankstesni darbai parodė, kad turime neuronų, koduojančių sąvokas, kartais vadinamų „močiutės neuronais“ arba „Jennifer Aniston neuronais“, įspūdinga, kad tą patį ryšį pavyko užmegzti ir su kvapais, sako Andreasas Schaeferis iš Franciso Cricko instituto Jungtinėje Karalystėje.
„Tai vienas iš tų retų tyrimų, kuriuose fiksuojami atskiri žmogaus neuronai – o tai labai svarbu, jei norime suprasti, kaip veikia mūsų smegenys“, – sako jis.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scientist“.
