Kraujospūdžio matavimo klaidą atradusi mokslininkė nustebo pati: „Nesitikėjau, kad skirtumas toks didelis“ ()
Matuojant kraujospūdį namuose ar gydytojo kabinete, matuoklio rodmenys gali būti žymiai aukštesni, jei ranka yra netinkamoje padėtyje, skelbia naujas tyrimas.
© tomwieden (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/doctor-examination-blood-pressure-4303020/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teisinga padėtis: ranka padėta ant stalo, o manžetės vidurys – širdies aukštyje.
Svarbu laikytis šios instrukcijos, kitaip padidėjęs kraujospūdis gali būti diagnozuotas neteisingai. Ekspertams kelia nerimą, kad taip gali būti skiriamas gydymas, kai jo nereikia.
Šią savaitę žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtame tyrime teigiama, kad kraujospūdžio matavimo metu ranka, padėta ant kelių, gali lemti 3,9 mmHg pervertintą sistolinį kraujospūdį ir 4 mmHg pervertintą diastolinį kraujospūdį. O jei ranka nuleista prie šono, sistolinis kraujospūdis gali būti pervertintas 6,5 mmHg, o diastolinis – 4,4 mmHg.
Rezultatai tyrėją nustebino
Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg), parodymus sudaro du skaičiai – viršutinis arba sistolinis ir apatinis arba diastolinis rodmenys. Sakoma, kad žmogaus kraujospūdis yra padidėjęs, jei jo nuolatiniai rodmenys yra 130/80 mmHg arba aukštesni.
|
„Tiesiog tikiuosi, kad tai padidins informuotumą apie tai, kokie svarbūs tokie dalykai kaip rankų padėtis kraujospūdžio matavimo tikslumui“, – sakė vyriausioji tyrimo autorė Tammy Brady, dirbanti Johnso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos pediatrijos skyriaus klinikinių tyrimų katedros vedėjos pavaduotoja.
„Daugelis pacientų, diagnozuodami, vertindami ir gydydami hipertenziją, remiasi kraujospūdžio matavimais namuose, todėl tikiuosi, kad jie sužinos, kaip teisingai laikyti rankas“, – pridūrė ji.
Johnso Hopkinso universiteto tyrėjai surinko 133 savanorius, kurių amžius nuo 18 iki 80 metų, ir atsitiktine tvarka suskirstė juos į tris grupes.
Vieniems paskirta matuoti kraujospūdį taip, kad jų rankos būtų atremtos į stalą, taip rekomenduojama pagal standartinę praktiką. Antros grupės nariai turėjo atremti rankas į kelius, o trečios – laikyti prie šono, be atramos.
Kiekvienam tyrimo dalyviui iš viso buvo atlikta 12 kraujospūdžio matavimų, kai jų rankos buvo įvairiose padėtyse.
Tyrėjai nustatė, kad kai dalyvių rankos buvo padėtos ant stalo, kaip rekomenduojama pagal standartines klinikines rekomendacijas, jų kraujospūdžio rodmenų vidurkis buvo 126/74 mmHg.
Tačiau kai dalyvių rankos atliekant matavimus buvo padėtos ant kelių, vidutinis kraujospūdžio rodmuo buvo 130/78 mmHg, o kai nebuvo jokios atramos – 133/78 mmHg.
„Nesitikėjau, kad bus toks didelis skirtumas. Išbandėme šias padėtis, nes, remiantis duomenimis ir asmeniniais pastebėjimais, jose kraujospūdį matuojasi dauguma žmonių, – sakė T.Brady. – Manėme, kad skirtumas bus, bet mane nustebino, koks didelis jis buvo“.
Tyrėjai rašė, kad yra kelios fiziologinės priežastys, dėl kurių kraujospūdžio matavimai gali būti klaidingai didesni, kai ranka nėra tinkamai padėta ar paremta. Didesnis vertikalus atstumas tarp širdies ir vietos, kurioje uždėta manžetė, gali padidinti hidrostatinį slėgį arterijose arba kraujo spaudimą į sienelę dėl gravitacijos traukos, todėl kraujospūdis gali būti pervertintas.
Jei ranka visai neatremta, gali atsirasti raumenų susitraukimas, dėl kurio gali padidėti kraujospūdis.
Profesorius patarė kraujospūdį pamatuoti stovint
Gydytojas neurologas prof. Antanas Vaitkus yra pastebėjęs, kad kraujospūdį mažinantys vaistai dažnai išrašomi pernelyg lengvai. Mediko įsitikinimu, negana reguliuoti kraujo spaudimą, bet reikia ir įsigilinti, kokios priežastys lemia aukštą kraujospūdį.
„Visi įpratę kraujo spaudimą matuoti sėdint arba gulint. Su galvos svaigimu dirbantys medikai turi reikalavimą kraujospūdį pamatuoti sėdint, tada pastovėti 5 minutes ir pamatuoti kraujospūdį stovint. Jeigu krenta kraujo spaudimas, tu turi problemą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ yra sakęs A.Vaitkus.
Prieš kelias dienas dėmesį į taisyklingo kraujospūdžio matavimo svarbą atkreipė ir „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
„Kai matuojate kraujospūdį, labai svarbu sėdėti tinkamoje pozicijoje. Kojas laikykite tvirtai ant žemės, o nugarą priglauskite prie kėdės. Jeigu kojas sukryžiuosite ar leisite joms kaboti ore sėdint, kraujospūdis gali padidėti dėl raumenų įtampos. Tuo tarpu, jeigu matuojate kraujospūdį gulinčiam pacientui, sunerimti nereikėtų. Tik svarbiausia tuomet visada kraujospūdį matuoti toje pačioje pozoje“, – pasakojo E. Ramaškienė.
