Pripažinti problemą: priklausomybių poveikis visuomenei ()
Susitikę politikai ir sveikatos ekspertai atvėrė Lietuvos piktžaizdę – priklausomybių problemą. Specialistai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams – dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti. „Pripažinti problemą yra pirmas ir būtinas laiptelis, kad galėtume judėti į priekį“, – sako diskusijos dalyviai.
© lsveikata.lt (Asmeninis albumas)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yra poreikis diskutuoti
Besiformuojanti naujoji Vyriausybė – šių dienų aktualijos, kuriomis gyvena Lietuva. European Life Science & Knowledge Institute (ELSKI) Sveikatos parodoje organizuotoje diskusijoje, kurioje dalyvavo politikai, institucijų atstovai, mokslininkai, sveikatos priežiūros specialistai ir ekspertai, buvo atkreiptas politikų ir visuomenės dėmesys į priklausomybių poveikio ir žalos mažinimo problemą, kuri iš naujosios valdžios pareikalaus atitinkamų sprendimų.
„Priklausomybių tematikoje tikrai nesame naujokai. Pirmą kartą į šią sritį įžengėme 2012 metais, o nuo 2016 metų kartu su kolegomis iš aukštųjų mokyklų pradėjome analitinius tyrinėjimus tabako teisinio reguliavimo, medicinos mokslo įrodymų ir ekonominio efekto srityse, – teigė renginį moderavęs ir ELSKI atstovavęs gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov. – Šiuo metu esame parengę ir išleidę ne vieną recenzuotą mokslinį leidinį, parengę metodiką ugdymo įstaigoms dėl elektroninių cigarečių vartojimo prevencijos, organizavome viešųjų diskusijų, konferencijų sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistams, parengėme ir pateikėme daugelį pastabų bei pasiūlymų, kaip šviesti rūkančiuosius pacientus, stiprinti sveikatos priežiūros specialistų gebėjimus, kovojant su rūkymo priklausomybe ir taikant tabako žalos mažinimo priemones.“
Anot jo, diskusijos temas ELSKI organizacija kelia visą dešimtmetį.
„Prisiminkime, jog Valstybės kontrolė aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė: sveikatos sistemoje nėra atliekamas priimamų sprendimų poveikio vertinimas – nei prieš priimant sprendimą, nei jį priėmus ir jį įgyvendinant. Kitaip tariant, mes nežinome, kokį iš tiesų efektą atneštų vienas ar kitas sprendimas, ar jis iš tiesų prasmingas, naudingas ir efektyvus. Nors yra aiškios metodikos, kurias patvirtino Vyriausybė, ir kuriomis turi būti vadovaujamasi. Ir kuo toliau, tuo labiau tai tampa problema“, – sakė A.Rudanov.
Tradicinės ir naujos priklausomybės
Diskusijoje specialistai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje oficialiai pripažįstamos trys pagrindinės priklausomybės – narkotikai, alkoholis ir tabakas.
|
Narkotinių medžiagų problema vis aktualesnė atsirandant naujoms sintetinėms narkotikų rūšims. Pastebima, kad gamyba persikelia į lokalų lygmenį – narkotikai vis dažniau gaminami vietoje. „Kiekvienas save gerbiantis interneto vartotojas šiandien gali rasti informacijos, kaip pasigaminti narkotikus savo garaže“, – ironizavo medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.
Nemažėja legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas. „Lyg ir daroma nemažai. Bet pažiūrėkime į skaičius. Vienam penkiolikos ir vyresniam gyventojui tenkantis gryno spirito kiekis prieš penkerius metus buvo 11,2 litro. Pernai – 11 litrų. Tai yra tas pats skaičius. Mirusiųjų skaičius dėl alkoholio vartojimo, susirgus kepenų liga, atsitiktinai apsinuodijus ar nutikus kitai sveikatos problemai, per tą patį laikotarpį netgi išaugo“, – liūdna statistika pasidalino socialinių mokslų daktaras, šeimos konsultavimo psichologas ir psichoterapeutas prof. Gediminas Navaitis.
Profesorius atkreipė dėmesį ir į kitą pavojingą signalą: Lietuva pasistūmėjo į stipriųjų gėrimų vartojimo sritį. Prieš dešimtmetį stiprieji gėrimai sudarė 36 proc. viso suvartojamo alkoholio, o pernai – jau 43 proc.
Nors priklausomybė nuo tabako tradiciškai laikoma „lengviausia“, faktai rodo, kad įsitikinimas – klaidingas: net 14 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo rūkymo – aktyvaus ir pasyvaus. Šio žalingo įpročio poveikis žmonių mirtingumui yra daugiau nei dukart didesnis už alkoholio.
„Rūkymas tęsiasi dešimtmečiais, ir medicinos priežiūros specialistai – šeimos gydytojai, kardiologai, pulmonologai, onkologai, jie nebeteikia prioriteto šiai temai, ji tiesiog nebeįdomi“, – teigė gydytoja Lilija Baniulienė.
Ekspertai pastebėjo, kad, be oficialiai pripažįstamų priklausomybių, egzistuoja ir kitos priklausomybės – nuo azartinių lošimų, ekranų, socialinių tinklų, galinčios turėti ne mažesnį neigiamą poveikį tiek priklausomam asmeniui, tiek visuomenei.
Ypač ryškus pavyzdys – azartiniai lošimai, kurių žala visuomenei tapo akivaizdi po neseniai nuskambėjusio buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio praloštų milijonų skandalo.
„Azartiniai lošimai yra ta sfera, kuri stipriai auga priklausomybės prasme, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. – Jūs pažiūrėkite, kiek yra krepšinio komandų Lietuvos krepšinio lygoje su azartinių lošimų pavadinimais. Ar tai nėra skatinimas?“
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad bet kokią priklausomybę – tabako, alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų – turintis asmuo paveikia dar 10-15 artimų socialinių kontaktų. „Ir jei skęsta priklausomas žmogus, skęsta ir visi šalia jo esantys artimieji. Priklausomybių mastui augant, smarkiai jautrėja visa socialinė aplinka“, – teigė A.Klišonis.
Būtina atnaujinti politiką
Ekspertai sutiko: atėjo laikas pokyčiams – dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka šiandienos realijų.
„2023 metais Lietuvoje buvo patvirtintas strateginis dokumentas, nukreiptas į narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolę, vartojimo prevenciją bei žalos mažinimą. Šiame dokumente įtvirtinta daugybė principų ir siekių, kurie turėtų užtikrinti efektyvią kovą su minėtomis priklausomybėmis bei mažinti psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio ir tabako žalą, keliamą pacientui. Tačiau praėjus pusantrų metų nuo minėto dokumento priėmimo ir beveik 25 metams nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių situacijos pokyčių nematyti“, – atkreipė dėmesį gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov.
A.Klišonis pastebėjo, kad spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas Lietuva galės tik pirmiausiai pripažinusi, kad tokia problema egzistuoja. „Yra toks posakis: galvojome, kad esame dugne, bet iš apačios kažkas pabeldė… Pripažinti problemą yra pirmas ir būtinas laiptelis, kad galėtume judėti į priekį. Bet kaip dabar išeis sveikatos apsaugos ministras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir pasakys, kad turime bėdų su narkotikais, azartiniais lošimais ir kitomis priklausomybėmis…“
Diskusijoje aptarta ir finansavimo šiai sričiai stoka.
„Aš šią sferą palyginsiu su gynybos pramonės finansavimu. Atsainus požiūris į gynybos pramonės finansavimą, kuris Lietuvoje, o ir visoje Europoje tęsiasi labai ilgai, veda prie tam tikrų pasekmių. Tas pats yra su narkomanija ir kitais žalingais įpročiais. Kai nededi pastangų ir problemą palieki savieigai, ji gilėja“, – sakė politikas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
„Politikas yra tas žmogus, kuris turi pasakyti: šiandien reikia finansavimo prevencijai. Ir kai jis per metus dvejus nori atlikti darbą, kurį reikėjo atlikti per dvidešimt metų, kyla didelės dramos, kad tiek pinigų nėra. Sprendimai reikalauja didelių valstybės resursų. Jeigu į Lietuvą kontrabandiniu būdu atvežama narkotikų už dešimt milijonų, vadinasi, prevencijai reikėtų skirti lygiai tiek pat ir netgi daugiau, – svarstė politikas. – Norint „sukariauti“ su tokia sistema, turi tiek pat resursų skirti kitai pusei. Tačiau dažniausiai taip nebūna.“
Ekspertai diskutavo, kad reikalingas kompleksinis požiūris į priklausomybių prevenciją ir gydymą, apimantis tiek tradicines, tiek naujas priklausomybių formas. Jie akcentavo dėmesį į jaunimą – tarp jaunuolių priklausomybių formos plinta sparčiausiai.
„Dabar psichoaktyviųjų medžiagų yra įvairiausių. Mes visiškai neįvertinome elektroninių cigarečių poveikio jaunimui. Taip, elektroninė cigaretė rūkančiam žmogui daro mažesnę žalą nei paprasta. Bet jeigu jaunuoliui siunčiama žinia, kad rūkyti elektroninę cigaretę – nieko tokio, tai yra didžiulė klaida, – teigė medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas. – Kalbėdami apie jaunuolių švietimą mes koncentruojamės į mokyklą, kas yra išties svarbu. Tačiau greta yra šeima, draugų grupės. Reikalingos finansinės ir kitokios investicijos daryti poveikį šeimai, draugams, suteikti galimybes turiningam laisvalaikiui.“
Neigiamai veikia ekonomiką
Profesorius užsiminė ir apie milžinišką ekonominį priklausomybių poveikį valstybei, apimantį tiek tiesiogines gydymo ir reabilitacijos išlaidas, tiek prarastą darbo produktyvumą ir netiesiogines visuomenės išlaidas.
„Europos narkotikų kontrolės centras skaičiuoja, kad vieno asmens gydymo išlaidos gali kainuoti nuo 10 iki 40 tūkst. eurų per metus, – statistika dalinosi S.Čaplinskas. – Tačiau mes ne visada įvertiname netiesiogines ekonomines priklausomybių pasekmes. Reikia suprasti, kad daug žmonių, sergančių priklausomybe, įsitraukia ir į nusikalstamą veiką, atsiduria kalėjimuose. Apskaičiuota, kad Europoje vieno kalinio išlaikymas kainuoja nuo 20 iki 50 tūkst. O vidutiniškai vienas priklausomas asmuo per metus gali generuoti nuo 15 iki 30 tūkst. eurų produktyvumo praradimą. Kenčia visuomenė, socialinė struktūra, šeimos nariai.“
Ekspertai paminėjo, kad Lietuvoje trūksta išsamių bendro visų priklausomybių poveikio šalies ekonomikai tyrimų. Vienintelį išsamų tyrimą 2019 metais apie tabako rūkymo žalą valstybei atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai.
„Tyrime paminėta, kad tabako rūkymo daroma žala valstybei siekia beveik 1 milijardą eurų per metus, – teigė gyvybės mokslų teisės ekspertas A.Rudanov. – PSDF išlaidos siekia 44 milijonus, dar apie 15 milijonų – „Sodros“. O darbdavių patiriamos išlaidos dėl rūkymo pertraukėlių viršija 250 eurų per metus.“
„Net nebūtina skaičiuoti bendro visų priklausomybių poveikio Lietuvos ekonomikai – žalos spektrą mes matome ir pagal kitų šalių duomenis, – komentavo S.Čaplinskas. – Sudėtingiausia tai, kad lėšos, kurios šiandien bus investuotos į prevenciją, dešimteriopai ar šimteriopai atsipirks tik atėjus kitam ar dar kitam politikų ciklui. Daug metų kalbama, kad prevencija yra kaip sveikatos sistemos podukra.“
Islandijos pavyzdys
Kad pokyčiai įmanomi, kaip pavyzdys buvo pateikta Islandija. Šios šalies sėkmę kovoje su priklausomybėmis lėmė kompleksinis požiūris, kad reikia gydyti ne individą, bet visą visuomenę. Šalis įvedė valstybinį alkoholio prekybos monopolį, visišką alkoholio ir tabako reklamos draudimą bei aukštas kainas per mokesčių sistemą. Ypatingas dėmesys skiriamas tėvų ir bendruomenės įsitraukimui. Įvesta taisyklė, draudžianti vaikams būti lauke po 22 val. žiemą ir po 24 val. vasarą. Įsteigtas Nacionalinis visuomenės sveikatos fondas finansuoja prevencijos projektus ir NVO sektoriaus bendradarbiavimą.
Sisteminis požiūris ir ilgalaikis įsipareigojimas spręsti problemą šaliai atnešė puikius rezultatus: šiandien mažiau nei 5 proc. nepilnamečių vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas, o bendras alkoholio suvartojimas yra mažiausias Europoje.
„Visos Islandijos politinės jėgos priėmė vieningą sprendimą ir nuosekliai jo laikėsi. Islandams tai užtruko dešimt metų, bet dabar jie jau turi apčiuopiamus rezultatus, – komentavo S.Čaplinskas. – Laikas susitarti ir mums, kaip susitarėme dėl krašto apsaugos. Tai irgi yra nacionalinio saugumo, mūsų ateities, mūsų vaikų klausimas, kuriam reikia skirti deramą dėmesį.“
Rūkymo atvejis: status quo
Diskusijos dalyviai aptarė ir rūkymo situaciją Lietuvoje. Per pastaruosius 25 metus situacija išliko nepakitusi, o rūkančiųjų skaičius – stabilus: cigaretes rūko apie trečdalis šalies gyventojų. Nepaisant taikomų priemonių – kainų kėlimo, rūkymo vietų ribojimo, šokiruojančių vaizdų ant cigarečių pakelių – reikšmingų pokyčių nepasiekta.
„Lietuvai ši priklausomybė yra neįdomi. Pasaulio žemėlapyje išsiskiria tik Jungtinė Karalystė, kuri jau 20 metų nuosekliai investuoja į šią sritį: daug lėšų skiriama prevencijai, į tyrimus įsitraukia universitetai, veikia specializuoti centrai, padedantys mesti rūkyti. Lietuvoje tik keliamas akcizas“, – apgailestavo parlamentarė Morgana Danielė.
Anot Seimo narės, šiandien labiausiai trūksta diferencijuoto požiūrio į skirtingas rūkančiųjų grupes: „Jeigu yra vyresnio amžiaus gyventojų, rūkančių degųjį tabaką, o dažnai ir kontrabandinį, segmentas, su jais turi dirbti vienaip. Jeigu tai jaunimas, kuris susivilioja naujais produktais, dirbi kitaip. Dar kitomis priemonėmis turi dirbti su tais, kurie sako, kad mesti nenori ar niekaip negali. Valstybėje to pasigendu.“
Trūksta mokslo įsitraukimo
Diskusijos moderatorius priminė, kad 2019 metais Vokietijos federalinės rizikos vertinimo biuras paskelbė ataskaitą, jog rūkymas laikytinas priklausomybe ir lėtine liga. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti tabako žalos mažinimo strategijas ir nuoseklią, moksliškai pagrįstą informaciją rūkantiems pacientams bei jų aplinkai. Ar Lietuvoje atliekami didelės apimties tyrimai, kad būtų galima parengti panašias ataskaitas?
„Mes turime tyrimų su kontrolinėmis grupėmis, keliomis poveikio grupėmis. Jau žinome, kad jeigu žmogus vartoja tik kaitinamąjį tabaką, žala, kurią jis patiria, yra mažesnė, nei rūkant įprastas cigaretes. Mažesnė ir antrinė, tretinė žalos. Tačiau kai žmogus rūko ir klasikines cigaretes, ir kaitinamąjį tabaką ar elektronines cigaretes – apie kompleksinį poveikį neturime nė vienos analizės, – sakė prof. dr. Natalja Istomina. – Lietuvoje daugiausiai apsiribojame mažos apimties tyrimais: apklausomis, epidemiologiniais tyrimais. Plataus tyrimo poreikis yra, ypač todėl, kad atsiranda vis daugiau formų, kaip vartoti tabaką.“
„Aš esu tabako žalos mažinimo šalininkė. Man atrodo svarbu, kad mokslas, verslas ir gamyba ieškotų mažiausiai sveikatai žalingos priemonės. Matau teorinę galimybę, kad, jeigu pavyktų tokį produktą sukurti, iš karto pavyktų ir masiškai sumažinti žalą visuomenės sveikatai, – kalbėjo parlamentarė Morgana Danielė ir pridūrė: – Tikslas, kad visuomenė apskritai nerūkytų, yra teisingas. Bet sunkiai pasiekiamas: per 20 metų mes prie to paveikslo nepriartėjome. Galbūt reikėtų pamėginti eiti realesniu keliu.“
Ji pastebėjo, kad šalyje trūksta akademikų balso: „Jeigu iš čia ateitų susidomėjimas, tuomet ta tema būtų garsiau kalbama, mėginama plėsti paslaugų spektrą, atsivežti užsienio patirtis, imtis strategiškesnių veiksmų. Mes turime stiprų ideologinį balsą, skelbiantį, kad reikia uždrausti ir „visas rūkymas yra rūkymas“, bet daug silpnesnį mokslinį balsą. Laikas lyginti, tikrinti, tirti, imtis užsienio patirčių.“
Autoriai: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė
