„Tai tu esi beprotis. Dėl to ir esu gyva.“ 105 metų moteris atskleidė, ką valgo kasdien ()
Kai žmogui pavyksta sulaukti 100-ojo gimtadienio, natūralu domėtis jo sveikatos įpročiais.
© kong reach (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/an-elderly-woman-in-a-blue-top-eating-12026386/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinoma, negalime manyti, kad egzistuoja universalus triukas, kuris kiekvienam užtikrins ilgesnį gyvenimą, vis dėlto gali būti įdomu sužinoti apie mažus ypatumus, kurie gali turėti įtakos ilgaamžiškumui.
Pavyzdžiu, 105 metų Helena Tensley teigia, kad kasdien valgo vieną neįprastą dalyką ir tai iš dalies gali paaiškinti, kodėl jai pavyko sulaukti brandžios senatvės.
Per daugiau nei šimtą metų H.Tensley išlaikė pavyzdinę gyvenseną: moteris nerūko, o alkoholio išgeria tik retkarčiais.
Tačiau, be įprastų sveikos gyvenseno principų, bene labiausiai išsiskiria tai, kad ji kasdien suvalgo po skiltelę česnako.
Nors česnako gabalėlio suvalgymas gali atrodyti kaip unikalus įprotis, H.Tensley nėra vienintelis žmogus, kuriam tai galėjo padėti sulaukti žilos senatvės.
|
2020 m. „Instagram“ įraše tuomet 89 metų Virginia Tashjian parodė, kaip ji savo rytinius kiaušinius padengia tirštu česnako granulių kiekiu, pranešė Today.com.
Kai anūkas pavadino ją „beprote“, kad ji naudoja tiek daug šio prieskonio, ji įžūliai atsakė: „Tai tu esi beprotis. Dėl to (česnako) ir esu gyva.“
Ką sako mokslas?
Moksliniai tyrimai taip pat sieja česnaką ir ilgaamžiškumą.
2019 m. žurnale „Nutrients“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad iš 27 000 dalyvių, žmonės, kurie bent kartą per savaitę valgė česnaką, gyveno ilgiau nei tie, kurie jo nevalgė.
Tie, kurių mitybos racione buvo česnakų, gyveno vidutiniškai pusmečiu ilgiau, palyginti su česnakų vengiančiais dalyviais.
Iš dalies taip galėjo nutikti dėl daugybės sveikatai naudingų savybių, kurias vis daugiau tyrimų susiejo su česnakų vartojimu, ypač kai kalbama apie problemų, galinčių lemti ankstyvą mirtį, sprendimą.
Viename 2018 m. atliktame tyrime nustatyta, kad valgant daugiau česnakų gali sumažėti blogojo MTL cholesterolio kiekis (tačiau įspėjama, kad šiems teiginiams patvirtinti reikia daugiau tyrimų).
Kiti tyrė priešvėžines savybes, įskaitant vieną 2019 m. Kinijoje atliktą tyrimą, kurio metu nustatyta, kad valgant daugiau alijošių, pavyzdžiui, česnakų, sumažėjo tikimybė, kad daugiau nei 880 dalyvių bus diagnozuotas storosios žarnos vėžys.
2020 m. tyrime nustatyta, kad česnakų papildų vartojimas gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį, nurodant, kad dėl to nuo 16 iki 40 proc. sumažėjo potencialiai rimtų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Didelė dalis česnako naudos sveikatai gali būti susijusi su dideliu antioksidantų kiekiu.
„Organizme senstant kaupiasi kenksmingos dalelės, vadinamos laisvaisiais radikalais, kurios gali prisidėti prie širdies ligų, vėžio ir Alzheimerio ligos“, – aiškina Mount Sinai.
„Tokie antioksidantai, kaip česnakuose esantys, kovoja su laisvaisiais radikalais ir ilgainiui gali sumažinti jų daromą žalą ar net padėti jos išvengti.“
