Pirmą kartą pasaulyje. Kamieninių ląstelių transplantacija sugrąžino regėjimą keliems žmonėms ()
Radikali kamieninių ląstelių transplantacija itin pagerino trijų žmonių, kurių ragena buvo smarkiai pažeista, neryškų regėjimą. Praėjus dvejiems metams po operacijos, jokių rimtų saugumo problemų neiškilo, o žvelgiant iš išorės, visos trys ragenos atrodo daug skaidresnės nei anksčiau, praneša portalas Sciencealert.
© Anna Shvets (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/doctor-operating-a-patient-4421494/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Japonijoje atliktas klinikinis tyrimas yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas pasaulyje ir reikšminga pažanga kamieninių ląstelių tyrimų srityje.
Tyrime dalyvavo keturi dalyviai, visi jie sirgo liga, dėl kurios ragenoje susidaro randinis audinys, vadinama limbalinių kamieninių ląstelių trūkumu (LSKL).
Jei rageną įsivaizduotume kaip „skaidrų langą“ akies priekyje, tai limba būtų panaši į jos rėmą, laikantį stiklą prie balto kamuoliuko.
Šiame svarbiame karkase taip pat yra daug kamieninių ląstelių, kurios yra pasirengusios papildyti bet kokius susidėvėjusius ragenos mazgus, tarsi maži priekinio stiklo valytuvai, saugantys stiklą nuo rūko, kai senstame.
Be limbalinių kamieninių ląstelių bendruomenės budrumo laipsniškas regėjimo praradimas neišvengiamas.
Šiuo metu žmonėms, kurių vienos akies ragena yra pažeista, galima chirurginiu būdu pašalinti randinį audinį ir pakeisti jį sveikos ragenos gabalėliu iš kitos akies. Tačiau jei limbalinių kamieninių ląstelių netenkama abiejose akyse, reikia persodinti donoro ląsteles.
|
Iš 12,7 mln. žmonių, kurie visame pasaulyje patiria su ragenos praradimu susijusį regėjimo sutrikimą, transplantacija galima tik 1 iš 70. Net ir tiems, kuriems transplantacija suteikiama, dažnai kyla problemų dėl transplantato išgyvenamumo, visada yra atmetimo rizika.
Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį
Štai čia atsiranda indukuotų pluripotentinių kamieninių ląstelių (iPSC) potencialas.
Šie visagaliai vienetai paverčiami iš bet kurio žmogaus kūno ląstelių. Perprogramuotos atgal į embrioninę būseną, jos neribotą laiką dauginasi ir gali virsti bet kokio tipo suaugusio žmogaus ląstelėmis, įskaitant ragenos ląsteles.
2023 m. JAV mokslininkai paskelbė, kad panaudojo limbines kamienines ląsteles dviem pacientams, kurių ragena buvo pažeista, regėjimui atkurti iki vienerių metų.
Dabar Japonijos Osakos universitetinės ligoninės mokslininkai žengė dar vieną žingsnį į priekį ir regėjimui atkurti panaudojo iPSC, gautas iš sveikų žmogaus kraujo ląstelių.
Laboratorijoje iš gautų iPSC buvo sukurti ragenos epitelio ląstelių lakštai (iCEPS). Po to, pašalinus randinį audinį, šie lapai buvo persodinti ant pacientų ragenos ir uždėti apsauginiai kontaktiniai lęšiai.
Rezultatai teikia vilčių
Praėjus maždaug septyniems mėnesiams po transplantacijos, visų keturių pacientų regėjimas pagerėjo. Tačiau praėjus metams po transplantacijos, 4 paciento, 39 metų moters, turinčios didžiausią regėjimo sutrikimą iš visos grupės, regėjimas vėl regresavo.
Geriausiai regėjimas pagerėjo 1 ir 2 pacientams, atitinkamai 44 metų moteriai ir 66 metų vyrui.
Mokslininkai įtaria, kad 3 ir 4 pacientų regėjimas galėjo pagerėti ne taip pat dėl klastingos imunologinės reakcijos į transplantaciją. Nė vienam iš pacientų, išskyrus steroidus, nebuvo skirta imunosupresinių vaistų.
Tyrėjai jau anksčiau naudojo iPSC, gautas iš paciento odos, kad atkurtų regėjimą asmenims, sergantiems geltonosios dėmės – tinklainės centro – degeneracija, tačiau tai pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko atlikti panašų veiksmą šios kitos regėjimo praradimo formos atveju ir nenaudojant medžiagų, gautų iš pačių pacientų ląstelių.
Nors šie nedideli bandymai teikia daug vilčių, tokios procedūros tebėra labai eksperimentinės ir potencialiai pavojingos. Norint įvertinti jų saugumą ir veiksmingumą, reikia atlikti kur kas daugiau tyrimų.
„Mūsų žiniomis, šiame tyrime pirmą kartą aprašyta, kaip iPSC išvestos ląstelių konstrukcijos persodinamos į pacientų ragenas arba ant jų, ir tai yra daug žadantis būsimas gydymo būdas asmenims, sergantiems LSKL“, – apibendrina Osakos universitetinės ligoninės komanda.
Dabar jie planuoja atlikti daugiacentrį klinikinį tyrimą, kad „remtųsi džiuginančiais rezultatais“.
