Kas sveikiau – sviestas ar margarinas? „Pagaliau padėtas taškas“ (2)
Diskusijos apie tai, kas sveikiau – sviestas ar margarinas – vyksta jau ne vienus metus, o ekspertų nuomonės ir tyrimų rezultatai dažnai būna prieštaringi. Vieni rekomenduoja sviestą, kiti – margariną iš augalinių aliejų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau naujausi Švedijos ir Vokietijos mokslininkų tyrimai rodo, kad margarinas laimi. Ypač jei norime turėti sveiką širdį ir išvengti diabeto.
Jau daugelį metų ekspertai ragina žmones mažinti sočiųjų riebalų, tokių kaip sviestas, kiekį savo racione ir vietoj jo rinktis nesočiuosius augalinius riebalus, tokius kaip alyvuogių aliejus, kuris Viduržemio jūros regione jau daugelį metų naudojamas širdies ligų rizikai sumažinti.
Jie teigia, kad per daug sočiųjų riebalų padidina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, todėl kaupiasi riebalų sankaupos. Dėl to, be kita ko, gali susiaurėti kraujagyslės ir taip padidėti insulto rizika.
Nors paprastai sutariama, kad augalinis aliejus yra sveikas, požiūris į sviestą skiriasi.
|
Naujausiuose tyrimuose mokslininkai nusprendė išspręsti šią problemą visapusiškai ir nedviprasmiškai. Jie sujungė daugybę mitybos intervencijos tyrimų ir ankstesnius kohortinius tyrimus, kad visiems įrodytų, kaip gyvenimo būdas ir mitybos pasirinkimas daro įtaką rimtų ligų rizikai.
„Mūsų tyrimas dar labiau sustiprina dietos, kurioje gausu nesočiųjų augalinių riebalų, pvz., Viduržemio jūros dietos, naudą sveikatai ir gali padėti teikti tikslinius mitybos patarimus tiems, kuriems labiausiai būtų naudinga pakeisti savo mitybos įpročius“, – sako tyrimo autorius Clemensas Wittenbecheris iš Chalmerso technologijos universiteto.
Kas sveikiau: sviestas ar margarinas? Pagaliau padėtas taškas
Pirmoje tyrimo dalyje buvo analizuojamas riebalų kiekis kraujyje 113 žmonių, kurie 16 savaičių vartojo maistą, kuriame gausu sočiųjų gyvulinių riebalų, tokių kaip sviestas ar taukai, arba dietą, kurioje daug nesočiųjų augalinių riebalų, pvz., alyvuogių aliejaus ir riešutų.
Tada gydytojai įvertino riebalų kiekį kraujyje, naudodami vadinamąjį „daugelio lipidų balą“ (MLS), kuris matuoja įvairių tipų riebalų kiekį kraujyje, ir naudojo dviejų ilgalaikių tyrimų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai dalyvių, rezultatus.
Analizė parodė, kad žmonės, turintys aukštesnius MLS balus, o tai rodo, kad dietoje yra daug nesočiųjų riebalų, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis buvo 32 procentais mažesnė ir net 26 proc. mažesnė rizika susirgti 2 tipo diabetu.
Tyrėjai taip pat ištyrė, ar žmonėms, kurių MLS balai žemi, gali būti naudinga pereiti prie dietos, kurioje gausu nesočiųjų riebalų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietos.
Kaip paaiškėjo, taip, visiškai. Kito tyrimo, kuriame dalyvavo 7500 žmonių, rezultatai rodo, kad žmonės, turintys mažą MLS ir perėję prie dietos, kurioje yra nesočiųjų riebalų, sumažino diabeto riziką net 42 %. Nors jie nematė panašaus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos sumažėjimo, jie pažymėjo, kad jų ištirti duomenys buvo skirti pacientams, kuriems gresia didelė ligos rizika, ir kad reikia atlikti tolesnius tyrimus tiems, kuriems yra mažesnė rizika.