38–44 mln. žmonių visame pasaulyje. Vaistas nuo vėžio gali padėti gydyti ŽIV ()
Ši medžiaga gali tapti reikšminga ir kovojant su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
© frolicsomepl (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/anxieties-medicines-pills-pharmacy-342438/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš Australijos kilusio medžio sėklų išskiriamas EBC-46 jau buvo sėkmingai naudojamas gydant vėžinius susirgimus. Tačiau neseniai Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas leidžia manyti, kad ateityje ši medžiaga gali tapti reikšminga ir kovojant su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Tigilanolio tiglatas (EBC-46) – santykinai naujas junginys medicinos srityje, kuris pastaruoju metu parodė daug žadančius rezultatus vėžio gydyme.
Vis dėlto Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai, savo išvadas paskelbę 2025 m. sausio 24 d. žurnale „Science Advances“, teigia, jog ši medžiaga, žinoma ir prekiniu pavadinimu „Stelfonta“, gali būti naudinga ir kitose srityse.
|
Ekspertai prognozuoja, kad ji gali turėti reikšmingą vaidmenį gydant ŽIV infekciją.
EBC-46 išgaunamas iš unikalios raudonmedžio rūšies Hylandia dockrillii, kuri natūraliai auga tik šiaurės rytų Australijos atogrąžų miškuose, daugiausia Kvinslendo regione.
Ši veiklioji medžiaga buvo atrasta prieš maždaug dešimtmetį, kai vietinė farmacijos įmonė „QBiotics“ vykdė vaistinių junginių paiešką.
Mokslininkai nustatė, kad EBC-46 jungiasi prie specifinio fermento – kinazės C (PKC), kuris yra svarbus ląstelių signalizacijos procesuose. Šis fermentas dalyvauja įvairiuose biologiniuose mechanizmuose, įskaitant ląstelių augimą, diferenciaciją bei programuotą ląstelių žūtį (apoptozę).
Pagrindinė pacientų viltis
Mokslininkai pabrėžė, kad kinazė C (PKC) yra susijusi ne tik su vėžiu, bet ir su kitomis ligomis, įskaitant ŽIV sukeltą įgytą imunodeficito sindromą (AIDS).
Tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti galimą šio fermento ir ŽIV sąveiką. Kadangi tam tikros organizmo ląstelės gali tapti viruso slėptuvėmis, jis sugeba išvengti imuninių gynybos mechanizmų net gydymo metu.
Dėl šios priežasties specialistai ieško būdų, kaip identifikuoti vadinamąsias latentines ląsteles, kad būtų įmanoma jas paveikti ir efektyviau sunaikinti virusą.
Jei šis metodas pasiteisintų, tai galėtų reikšmingai sumažinti medikamentų poreikį 38–44 mln. žmonių visame pasaulyje, sergančių ŽIV, ir sumažinti dabartinio gydymo keliamą finansinę naštą.
Tyrimo eigoje numatyta atlikti išsamius laboratorinius bandymus su gyvūnais, o vėliau pereiti prie klinikinių tyrimų su žmonėmis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo ŽIV epidemijos pradžios ši liga nusinešė apie 42,3 mln. gyvybių, iš kurių vien 2023 m. mirė apie 600 tūkst. žmonių.
Šie skaičiai pateikiami Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS programos ataskaitoje.
