Mokslininkai aiškinasi, kas skatina senėjimą: rezultatai nustebino ()
Anot Kalifornijos universiteto mokslininkų, jų atliktas naujas tyrimas gali padėti geriau suprasti senėjimo procesą. Jie įsitikinę, kad tolesni ilgo laikotarpio tyrimai galės atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų skatina senėjimą, skelbia žurnalas „Live Science“.
© myshoun (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-woman-face-young-old-8527385/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai dažnai naudojasi „epigenetiniais laikrodžiais“, siekdami įvertinti biologinį senėjimą, tačiau kas lemia šių laikrodžių veikimą, nėra visiškai suprantama.
Tačiau Kalifornijos universiteto mokslininkai, atlikę naują tyrimą, atrado užuominą: šie laikrodžiai yra sinchronizuoti su atsitiktinėmis mutacijomis, kurios atsiranda DNR senstant organizmui.
Nubrėžė liniją
Naujasis tyrimas nubrėžia liniją tarp atsitiktinių genetinių mutacijų ir nuspėjamų epigenetinių (susijusių su genetinės informacijos reguliavimu, nekeičiant pačių genų struktūros) pokyčių, kurie naudojami biologiniam senėjimui matuoti.
Jau seniai žinoma, kad per žmogaus gyvenimą ląstelių DNR atsiranda vis daugiau mutacijų. Tai vyksta, kai ląstelės dalijasi arba patiria žalingų veiksnių, tokių kaip spinduliuotė ir infekcija.
Be to, su amžiumi silpnėja mechanizmai, kurie atsakingi už DNR pažeidimų atstatymą.
|
Senstant organizmui ir didėjant mutacijų skaičiui, taip pat žymiai padidėja tikimybė susidurti su imuniteto sutrikimais, neurodegeneracija (neurologiniai sutrikimai, kurie sukelia smegenų ir nervų sistemos pažeidimus, pavyzdžiui, Alzheimerio liga) ir vėžiu.
Raukšlės – senėjimo požymis, o ne priežastis?
Tačiau DNR mutacijos nepaaiškina visos senėjimo istorijos. Yra ir molekuliniai pokyčiai, kurie vyksta epigenetiniu lygmeniu.
Tyrimai rodo, kad DNR epigenetinių žymenų modelis keičiasi nuspėjamai senstant, o „epigenetiniai laikrodžiai“ veikia sekdami šiuos pokyčius ir įvertindami tam tikro asmens ar audinio „biologinį amžių“.
Žurnale „Nature Aging“ paskelbtas tyrimas nauju būdu susieja šiuos genetinius ir epigenetinius pokyčius.
„Tai svarbus tyrimas, – „Live Science“ komentavo kolegų darbą Harvardo medicinos mokyklos medicinos instruktorius Jesse Poganik. – Kyla daug klausimų apie tai, kas skatina epigenetinius pokyčius, kuriuos matome, ir ar patys pokyčiai iš tikrųjų skatina senėjimą, ar yra tik jo atspindys – pavyzdžiui, raukšlės yra odos senėjimo požymis, o ne jo priežastis. Bet koks papildomas pagrindinių veikiančių mechanizmų supratimas galiausiai padės tobulėti šioje srityje.“
Tyrimo bendraautorius ir Kalifornijos universiteto koordinavimo centro vykdomasis direktorius Stevenas Cummings‘as iškėlė teoriją, kad genų mutacijos gali būti tiesiogiai susijusios su epigenetinių laikrodžių matuojamais pokyčiais.
Kas yra tikrasis senėjimo veiksnys?
Ką tai gali pasakyti apie senėjimą? Anot mokslininkų, gali būti, kad tiek genetiniai, tiek epigenetiniai pokyčiai vyksta po kažkokio kito proceso, kuris iš tikrųjų yra tikrasis senėjimo veiksnys.
Tačiau S.Cummings‘as remiasi kitokia teorija: kad DNR mutacijos skatina senėjimą, o epigenetika tiesiog atspindi šį procesą.
Norint visiškai paaiškinti tyrimo išvadas ir jų ryšį su senėjimu, J.Poganik neabejoja, reikės atlikti daugiau tyrimų.
„Pirmiausia, dabartiniame tyrime buvo tiriami tik vėžiu sergančių žmonių audiniai, todėl išvados turi būti patikrintos ir asmenims, nesergantiems šia liga. Be to, kiekvieno asmens audinių mėginiai buvo paimti tik vienu metu, todėl komanda negalėjo tiesiogiai stebėti su amžiumi vykstančių pokyčių“, – pridūrė J.Poganik.
Mokslininkai mano, kad ilgalaikiai tyrimai galėtų padėti atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų skatina senėjimą.
Nors vis dar trūksta žinių apie tai, kaip tiksliai veikia „epigenetiniai laikrodžiai“, jų manymu, kuo daugiau bus surinkta informacijos apie tai, tuo aiškiau bus galima suprasti, kaip juos pritaikyti senėjimo tyrimuose ir galbūt ateityje netgi nulemti senėjimo procesus.
