„Jis ištinka užmiegant ir pabudus...“ Japonams tai kanašibari. Kas tai? ()
Apie 64 proc. atvejų pasitaiko pabudimo metu, o 36 proc. užmiegant.
© Andrea Piacquadio (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/photo-of-woman-sleeping-3807626/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Miego paralyžius žmones žavi ir gąsdina šimtmečius. Įvairios kultūros tai netgi apibūdina kaip susidūrimą su blogio jėgomis. Vidurio Europoje buvo kalbama apie košmarą – demoną, kuris sėdi ant miegančio žmogaus krūtinės ir užgniaužia kvapą. Japonijoje šis reiškinys vadinamas kanašibari, o Afrikos kultūrose siejamas su protėvių dvasiomis. Šiandien, nors žinome daugiau apie jo priežastis, ji vis tiek mus gąsdina.
Kas yra miego paralyžius?
Kanašibari yra žodis, kuriuo japonai apibūdina miego paralyžių – būseną, kai žmogus yra ant ribos tarp budrumo ir miego, negali judėti, o kartais patiria bauginančias regos ir klausos haliucinacijas. Panašų apibrėžimą galima rasti ir psichiatrijos vadovėliuose, skyriuje apie parasomnijas, t. y. sutrikimus, susijusius su nepageidaujamais įvykiais miego metu.
Apie 64 proc. miego paralyžiaus atvejų pasitaiko pabudimo metu, o 36 proc. užmiegant. Kai kurie mokslininkai teigia, kad tai yra du skirtingi reiškiniai su skirtingais mechanizmais, nors simptomai gali būti beveik identiški.
Kaip atsiranda miego paralyžius?
|
Manoma, kad negalėjimą judėti užmiegant ar iškart po pabudimo sukelia REM fazės elementų, kurių metu slopinamas raumenų tonusas, sutapimas su būdravimo būsena.
Žinoma, ne visi raumenys yra visiškai atsipalaidavę, išimtis yra kvėpavimo raumenys (kitaip paralyžius būtų pavojingas gyvybei) ir tie, kurie atsakingi už akių judesius, todėl pojūčiai tampa intensyvesni.
Kiek tai dažna? Skaičiuojama, kad kas antras žmogus bent kartą gyvenime yra patyręs miego paralyžiaus epizodą. Nuo 3 iki 6 proc. jis pasireiškia reguliariai – dažniausiai tiems, kurie yra vengiančio žmonių tipo asmenybės arba kovoja su nerimo sutrikimais.
Miego paralyžiaus priežastys
Galimos miego paralyžiaus priežastys:
- alkoholio vartojimas – tiek alkoholio vartojimas, tiek staigus jo nutraukimas turi įtakos REM miegui, o tai gali prisidėti prie miego sutrikimų atsiradimo – gali gerokai padidinti miego paralyžiaus riziką;
- trauma – gali žymiai padidinti miego paralyžiaus riziką. Žmonės, sergantys potrauminio streso sutrikimu (PTSD), dažnai sapnuoja košmarus ir patiria miego sutrikimus. Trauminiai išgyvenimai gali sutrikdyti miego ciklus, sukeldami REM fazės, kurioje šis reiškinys dažniausiai pasireiškia, fragmentaciją;
- narkolepsija – nekontroliuojamas užmigimas skirtingu metu. Būklė sutrikdo normalų miego režimą, sukelia nereguliarus miego ciklus;
- miego trūkumo sindromas – žinomas kaip miego trūkumas. Tai pirmiausia lemia miego įpročiai, o ne medicininiai, emociniai ar aplinkos veiksniai;
- darbas pamainomis – žymiai padidina miego paralyžiaus riziką, nes sutrinka natūralus cirkadinis ritmas.
Ką žmogus patiria miego paralyžiaus metu?
Jei patyrėte miego paralyžių, žinote, kaip tai gali būti baisu. Jei ne, įsivaizduokite, kad prarandate savo kūno kontrolę išlaikydami sąmoningumą.
Miego paralyžiaus metu žmogus patiria stiprų nerimą dėl kontrolės praradimo (miego paralyžius pasireiškia raumenų paralyžiumi ir negalėjimu judėti, kaip minėjome – išlaikant sąmonę). Žmogus gali girdėti žingsnius, dūžtančius garsus, matyti virš savęs esančias figūras, jaustis taip, lyg jį kas nors liestų ar laikytų. Aprašyta būklė gali trukti kelias minutes.
Kaip gydomas miego paralyžius?
Nors miego paralyžius nekelia pavojaus gyvybei, tai yra patirtis, kurios tikrai nenorėtumėte kartoti. Farmakologinis gydymas taikomas esant nuolatiniams epizodams ir apima mažas REM slopinančių vaistų dozes: triciklius antidepresantus, klonidiną ar klonazepamą.
Miego paralyžiaus gydymo būdai
Jei miego paralyžius kartojasi, būtinai reikėtų nustoti vartoti stimuliatorius ir pasirūpinti miego higiena. Taip pat svarbu sumažinti stresą: kasdienė įtampa, lėtinis nuovargis ar intensyvūs emociniai išgyvenimai gali būti reikšmingi miego paralyžių iššaukiantys veiksniai.
Didelis kortizolio, streso hormono, kiekis sutrikdo miego architektūrą ir sukelia REM fazės susiskaidymą. Nerimas, lydintis žmones, kovojančius su miego paralyžiumi, dažnai padaro epizodus sunkesnius, sukurdamas užburtą ratą, kuriame stresas padidina miego problemas, o miego sutrikimai padidina stresą. Atsipalaidavimo metodai, reguliari mankšta ir reguliarus miego laikas gali padėti sumažinti įtampą. Stresui apėmus, verta kreiptis pagalbos į psichoterapeutą, kuris padės nustatyti įtampos šaltinius ir sukurs efektyvius jos mažinimo metodus.
